Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


TROPIX

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
03:15, 8 spalio 2023 versija, sukurta ESM (Aptarimas | indėlis) (Naujas puslapis: '''TROPIX''' - tokia Brazilijos kūrybos UNIX tipo OS, kuri iš esmės yra toksai visiškai atsilikęs ir pasenęs UNIX tipo daiktas, pusiau legaliai padarytas iš klasikinio System V, kai Rio de Janeiro universiteto elektroninių skaičiavimų centras nesusitarė su AT&T kompanija dėl to, kad gautų UNIX legaliai. Tai kai legaliai negavo, tiesiog paėmė ir tada nutarė persirašyti patys - panašiai, kaip jau buvo įvykę ne vienoje kitoje...)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Jump to navigation Jump to search

TROPIX - tokia Brazilijos kūrybos UNIX tipo OS, kuri iš esmės yra toksai visiškai atsilikęs ir pasenęs UNIX tipo daiktas, pusiau legaliai padarytas iš klasikinio System V, kai Rio de Janeiro universiteto elektroninių skaičiavimų centras nesusitarė su AT&T kompanija dėl to, kad gautų UNIX legaliai.

Tai kai legaliai negavo, tiesiog paėmė ir tada nutarė persirašyti patys - panašiai, kaip jau buvo įvykę ne vienoje kitoje vietoje. Tai kadangi turėjo Version 7 sorcus, tai nuo 1982 metų ir ėmė juos perrašinėti, pirmiausiai taip, kad tiktų visokiems kompiuteriams, turintiems Motorola 68000 procesorių. Pradžioje, tiesa, jų OS vadinosi PLURIX, tiesa, dėl neaiškių priežasčių. Kūryba užtruko kelerius metus, bet 1986 jau gavosi veikianti UNIX tipo OS, o 1987 ją jau perkeldinėjo į kiek kitas mašinas su tais pat procesoriais. Apie 1994 prasidėjo dar ir darbai i386 tipo architektūroms, o 1996 jau atsirado ir darbingos x86 architektūroms skirtos versijos.

Kadangi TROPIX sistema kuriama buvo Brazilijoje, atskirtai nuo pasaulio, tai čia gavosi ir pliusų, ir trūkumų. Pliusas - ji vis dar yra nenormaliai maža ir nenormaliai greita, panašiai, kaip priešistoriniai Linux variantai. Minusas - beveik niekam nežinoma ir netgi Brazilijoje ne kažin kaip populiari.

Sistema ilgokai buvo primiršta, tačiau kai išplito Linux, tai atsirado krūvos visokių naujų įrankių OS kūrybai, tad daugelis įvairių ir UNIX tipo, ir kitokių sistemų kūrėjų gavo naujas galimybes, tai TROPIX irgi tuo pačiu gana juntamai atsigavo. Sistema yra platinama kaip atviro kodo OS.

Visa pagrindinė OS dalis sutelpa į vos du paprastus flopikus, o papildomai tiekiama X-Window grafinė sistema - į dar du flopikus. Žodžiu, šitai sumoje užima apie 6 megabaitus, t.y., juokingai absurdiškai mažai. Tiesa, čia yra viena problema su šita OS - dėl atsilikimo ji nepalaiko UTF, o visi manai yra portugalų kalba.

Instaliavimui, norint susidėti TROPIX, tereikia maždaug 486 lygio procesoriaus ir 8 megabaitų kiekio operacinės atminties. OS palaiko kažkiek visokio priešistorinio hardwaro, kurio tenai Brazilijoje vis dar galima surasti.

Kaip sako kažkokie gandai, paskutiniais metais OS kūryba gana suaktyvėjo, nors ir ne stebuklingai.