Pašto dėžutė
Pašto dėžutė - sovietmečiu taip buvo vadinamos įvairios slaptos gamyklos ir kitos įstaigos, susijusios su karine pramone. Dėl slaptumo jokios karinės produkcijos gamintojai nebūdavo skelbiami, todėl susirašinėjimai dėl technikos ar jos detalių tiekimo, taisymo ar kitų reikalų negalėdavo vykti viešai. Vietoje to būdavo naudojami numeriai, į kur reikia persiųsti kokius nors laiškus ar siuntinius. Tokių laiškų ir siuntinių gabenimą vykdančios pašto įstaigos būdavo visada susiję su KGB, todėl jau žinodavo, kur kažką persiųst.
Pašto dėžutės numerius gaudavo ne tik slaptos įmonės ar institutai, bet ir daugelis įprastų gamyklų. Tiesiog jei paprastoms gamykloms tokia pašto dėžutė būdavo tik papildomas, suslaptintas adresas, tai kai kurioms kitoms gamykloms visas oficialus susirašinėjimas vykdavo tik per tas numerines pašto dėžutes. Taigi, tokios gamyklos ar įstaigos ir būdavo vadinamos pašto dėžutėmis, t.y., pats pasakymas "pašto dėžutė" buvo tapęs bendriniu žodžiu, reiškiančiu tokias slaptas įstaigas ir gamyklas.
Kaip pvz., "Jonas dirba pašto dėžutėje" reiškė, kad Jonas dirba slaptoje karinėje gamykloje, dėl ko jo atlyginimas yra didesnis ir jis gauna geresnių prekių per pajokus ir specialią prekybą, tačiau tą patį Joną dažnai tikrina ir apklausinėja KGB, tad gali būti, kad jis dar ir informatorius, ta prasme stukačius, kuris pranešinėja į KGB apie kitus žmones.
Nors oficialiai tos pašto dėžutės irgi turėdavo kokius nors pavadinimus, daugelio karinių ar šiaip aukštų technologijų prekių gamyboje tokios gamyklos likdavo anonimiškomis, t.y., žinomomis tik per pašto dėžutes.
Tarp žinomesnių, didžiausių tokių pašto dėžučių buvo kad ir tokios: