Katinas Fricas

JŪS NETURIT 18 METŲ Šitas puslapis neskirtas mažvaikiams, tokiems, kaip JŪS. Dinkit iš čia, nes jūsų IP adresai ir visa kita informacija, kokia tik pasitaikys, bus perduota jūsų tėvams ir globėjams pagal pirmą prašymą. Pipedija negali sukontroliuoti mažvaikių, tačiau padarys viską, kad mažvaikiai būtų apsaugoti. Norėdami perskaityti šitą puslapį, turite privalėti turėti 18 metų. Skaitydami Pipediją, jūs privalote būti >18 metų. Priešingu atveju, jūs neturite teisės skaityti ir privalote iš čia dingti ir išeiti iš šio puslapio, ir ištrinti visą informaciją apie šitą puslapį, kad atsitiktinai daugiau jos neperskaitytumėte. Taip pat privalote apie tai nedelsdami informuoti savo tėvus ar globėjus.

Katinas Fricas (angl. Fritz the Cat) – 1972-ais metais išleistas animacinis filmas suaugusiems, sukurtas Ralfo Bakšio (Ralph Bakshi), remiantis Roberto Krambo (Robert Crumb) vienvardžių komiksų. Labai nestandartinis savo laiko multikas, jog gi maža to, kad skaitomas nepriklausomu (taip sakant indie), tai dar ir gavo X reitingą, todėl malalietkėms visokioms peržiūra yra griežtai draudžiama. Nenuostabu, jog filme ir keiksmažodukai, seksai, orgijos, rasistiškos karikatūros, išjuokiamos religijos, smurtas ir kitką. Nežiūrint į tokį turinį, o gal ir būtent dėl jo, „Katinas Fricas“ buvo komerciškai sėkmingas, surinkdamas virš 90 milijonų dolerių ant savo mažyčio, 700 gabalų biudžeto.

Fricas ir juo priviliotos durnelės

O vat apie ką pats filmas papasakot jau sunkiau. Mat, yra toksai katinas bėgiojantis Frico vardu – pseudointelektualas, iškrypėlis, bailys bei šiaip šiurkštus asmuo, kuris tik ir nori pistis su bobomis, tačiau jam vis kažkas tai trukdo. Pačiam gi filme neretai dėmėsys perkeliamas į bet ką, tik ne į patį Fricą – ar tai plepantys statybininkai šneka apie naująją kartą, mentai ieško, prie ko prisiknist, žydai sinagogoje daro žydų sinagogiškus reikalus, ar tai šiaip žmogeliai narkašinasi ant grindų. Filmas kaip tokio konkretaus siužeto neturi ir yra padalintas į tris, tarpusavyje nesusijusiais mini istorijas. Prie to pačio, filmukas kelia politines temas, tokias kaip rasizmas, fašizmas, policijos brutalumas ir panašiai, ir nors Fricas pats save mėgsta pozicijonuot kaip tokį progresyvų žmogėną... oi... katėną, kuris ir su afroamerikiečiais draugauja, ir revoliucijas pradeda visokiausias, tačiau galu gale rodomas, kaip veidmainys ir visiškas durnelis, nesuprantantis, apie ką šneka.

Prie viso to avangardiško kliedesio galima pridėt ir tai, kad R. Krambas – gi pačio veikėjo Frico kurėjas – nekenčia šio filmo ir iki šiol nenori su juo turėt nieko bendro. Mat, tas jam pasirodė per daug šlykštus ir išjuokiantis kairiųjų politines pažiūras, kurių Krambas laikosi. Vis gi, verta patikslint, kad filmas aplamai mėgsta pažvengt iš visų, tačiau daugiausiai dėmesio suteikia tų laikų kontrkultūristams, katriems Fricas ir priklauso.

The Nine Lives of Fritz the Cat

1974-tais, praktiškai be jokio R. Bakšio ar R. Krambo įnašo buvo išleistas tęsinys, kuris kažkokiu magišku būdu yra net painesnis ir šiurkštesnis, nei originalus filmas. Jame išpasakojamos devynios skirtingos mini istorijos iš Frico gyvenimo – kai kurios gal būt ir realios, tačiau kitos nieko bendro su tikrove neturi. Įdomiai taip, nežiūrint į tai, kad Fricas yra visiškas iškrypęs netikėlis, kažkokiu būdu sugebėjo ne tik sau žmoną susirast, bet ir kartu su ja padaryt vaiką. Nenuostabu tik tas, kad tasai tik ir daro, kad sėdi namie iš rūko žolę, o jo mylimoji ant to rėkauja ir artikuliuoja pareigas.

Filmas labiau siurealistiškas, kas visiškai nestebina, jug tas katinas tik ir daro, kad dūmina kasiaką. Mini istorijose galima rasti ir tai, kaip Fricas skrido į kosmosą, ir kaip buvo apkaltintas kažkokios „Naujosios Afrikos“ valstybės prezidento nužudymu, ir net kaip tarnavo Hitleriui. Nors pirmas filmas surinko daug pinigų, šisai, palyginus, skaitėsi komercine tragedija (surinkti tik 3 milijonai baksų ant 1,5 milijonų biudžeto).