Ukulėlė atrodo kaip maža gitara, tačiau tai apgaulė, nes stygos suderintos visiškai kitaip, todėl net ir pramokus groti gitara, su ukulėle groti nesigaus. Ir atvirkščiai - pramokus groti ukulėle, nesigaus groti gitara. Aišku, ir vienu, ir kitu atveju pirštus pramankštinsit, o paskui ir mazolius užsiauginsit, tai gal kažkas truputį ir bus lengviau, bet realiai tai skirtingi instrumentai.

Įvairios ukulėlės gerokai skiriasi savo dydžiu, nors netgi baritoninės yra tiek smarkiai mažesnės už mažiausias gitaras, kad atrodo juokingai ir vaikiškai.

Problema yra stygų suderinimas - paprastai gitarai stygos derinamos kaip E-A-D-G-B-E, kai ukulėlei tuo tarpu kaip G-C-E-A. Nors būna ir gitarų su keturiomis stygomis, kaip kad bosinė gitara, bet šios suderintos būna kaip pirmos keturios apatinės gitaros stygos - E-A-D-G, tiesiog viena oktava žemiau.

Yra realių prietrankų pasaulyje, o taip pat ir parduotuvių Lietuvoje, kur pardavėjai tyrais veidais aiškina, kad ukulėlės yra derinamos kaip įprastos gitaros, tik su keturiom stygom, t.y., kaip kokios tai bosinės. Ir netgi dar geriau - nuo originalių ukulėlių nuima ir perdėlioja stygas, nes įsivaizduoja, kad gamintojas jas neteisingai sudėliojo. Ir paskui tyrais veidais vėl aiškina, kad čia viskas taip ir turi būti. Taip, čia rimtas, mes nejuokaujam, nes nemokam.

Deja, turim nuliūdinti: ukulėlių atsiradimo kilmė visai nesusijusi su gitaromis, ir griežtai imant, tai išvis nėra gitara, o tik panašaus pavidalo instrumentas. Pagal kilmę ukulėlės yra iš Portugalijos instrumentų ražanjos (rajão) ir Bragos mačetės (machete de braga) arba braguinos (braguinha), kurie turėdavo po 5 arba 4 stygas ir būna derinami kaip D-G-C-E-A arba G-C-E-A. Kažkada XIXa. pabaigoje šitie instrumentai pakliuvo į Havajus, kur tuometinis karalius labai rūpinosi kultūra ir finansavo visokių instrumentų gamybą ir muzikavimą. Taip ir gavosi supaprastinta mačetės versija su keturiomis stygomis ir tuo pat G-C-E-A derinimu, visiškai nesuderinamu su įprastomis gitaromis.

Nors dažnas įsivaizduoja, kad ukulėlės yra visada tik baisiai mažytės, realiai tai būna įvairių - didžiausios, kontrabosinės ukulėlės tai gali būti 32 colių ilgio, kai pilno dydžio gitara yra 40 colių - t.y., ukulėlė gali būti pakankamai nemaža. Bendrai yra keturi pagrindiniai ukulėlių dydžiai:

  • Soprano ukulėlė - 21 colio, t.y., apie 53cm bendro ilgio
  • Koncertinė ukulėlė - 23 colių, t.y., apie 58cm bendro ilgio
  • Tenorinė ukulėlė - 26 colių, t.y., apie 66cm bendro ilgio
  • Baritoninė ukulėlė - 29 ar daugiau colių, t.y., apie 74cm ar didesnio bendro ilgio

Be ukulėlių būna dar gitalėlės - tokios baritoninių ukulėlių dydžio gitaros, kurios turi 6 stygas ir šiaip yra kaip gitaros, bet sumažintos. Tai šios su ukulėlėmis dažnai painiojamos, nors menkai ką bendro teturi ir yra tiesiog įprastos gitaros, sumažintos iki vaikiško dydžio.


Ukulėlės perdarymas į mažą keturstygę gitarą

Yra vienas labai gudrus triukas, kuris leidžia ukulėlę (netgi soprano ukulėlę) perdaryti į mažą keturstygę gitarą - pakeičiam pirmą nuo viršaus ukulėlės stygą į sunkesnę, iš gitaros paimtą, ir tada suderinam vėlgi į tą pat G-C-E-A, tiesiog pirma iš stygų skambės įprastoje gitarinėje tonacijoje. Pas įprastą ukulėlę pirma styga būna užploninta dėl linksmesnio skambesio - todėl ir reikia stygos keitimo.

Ir vat tada gauname ukulėlės stygų suderinimą kaip pas gitalėlės apatines keturias stygas, ir tada galim groti pusę įprastų paprastos gitaros akordų - t.y., tuos, kurie gali apseiti be viršutinių dviejų stygų - ir tą galim daryti su mikroskopine gitariuke, kuri yra tiesiog absurdiškai mažo dydžio.

Nors su tokia mikrogitara gausis pagroti ne visus įprastos gitaros akordus, bet maždaug pusė gausis, o kartu groti bus netgi kažkiek lengviau, nes stygos tik keturios. Ir tokia gitariukė užims mažai vietos, ir kainuos nebrangiai.

Tiesa, įprasti ukulėlės akordai ant tokios mikrogitariukės skambės gerokai kitaip, taip kad instrumentai gausis tarpusavy nesuderinami.