Miazma

Miazma - šiaip sunkoka paaiškinti vienu sakinių, nes istorijoj šito dalyko definicija vis keitėsi, bet suvis, bendras principas šiaip labai paprastas: miazma buvo senovės mokslininkų paaiškinimas, dėl ko žmogus suserga ligomis. Vieni, pavyzdžiui senovės graikai, teigė, jog tai beformė dvasia kuri keliauja po svietą ir perduoda ligas ar marus, kiti - kad tai „blogas, užkrėstas oras“.

Iki tol, kol buvo moksliškai įrodyta, kad vienas iš susirgimo šaltinių gali būti mikroorganizmai, miazma buvo labai populiarus terminas tarp gydytojų, o ypač Europos didmesčiuose, katruose buvo tokie dalykai, kaip atviros skerdyklos ir šiaip visokie ūkių gyvūnai kurie bimbinėjo po miestus ir šiko visur.

Paprastai šnekant, ant bendrų higienos taisyklių, bent jau modernių, buvo visiškai nusišvilpt, tad tokios ligos, kaip cholera ir buboninis maras, galėjo laisvai šluoti populiacijas.