Klasikinė gitara

Klasikinė gitara - tiesiog senovines primenanti gitara, turinti mažesnio įtempimo gitaros stygas. Dažniausiai klasikinė gitara būna priešpastatoma akustinei gitarai, nors pagal aibių teoriją išties tėra akustinių gitarų poaibis. Reikalas gi toksai, kad klasikinė, senovinė gitara sunkiai suderinama ir savo konstrukcija, ir stygomis su geresnėmis, modernesnėmis gitaromis, tačiau vis dar yra gan panaši, todėl lyginama ir priešpastatoma.

Taigi, gaunasi, kad yra dvi pagrindinės akustinių gitarų rūšys:

• Tiesiog šiaip įprasta moderni gerą skambesį duodanti gitara, turinti vidutinio ar aukšto įtempimo plienines stygas
• Primityvesnė, kiek prastesnio skambesio, tačiau senovinio pavyzdžio gitara su nailoninėmis stygomis, kuri dabar vadinama klasikine

Daugelis konstrukcijos elementų pas tą klasikinę gitarą yra senoviniai, tačiau esminis skirtumas yra gitaros stygos, kurios pas įprastą modernią akustinę gitarą yra sukurtos prieš beveik du šimtu metų (ir tiek pat naudotos ir klasikinėms gitaroms), o vat pas klasikinę pasikeitė prieš kelis dešimtmečius į daug modernesnes - nailonines. Taigi, čia toks paradoksas, kad modernios akustinės gitaros egzistuoja maždaug nuo 1833, kai buvo įkurta Martin kompanija, gi nailoninės stygos, su kuriomis siejamos šiuolaikinės klasikinės gitaros, pradėtos gaminti tik 1948 metais.

Taigi, čia toksai paradoksas, kad klasikinė gitara realiai tai dabartiniu supratimu visai neturėtų būti laikoma klasikine, bet taip jau gavosi, kad taip jau gavosi.

Senesniais laikais stygos ir akustinėms, ir klasikinėms gitaroms būdavo praktiškai vienodos, tai visiems smarkiai skaudėdavo pirštus. Tada kažkas iš muzikantų atrado nailoną ir 1948 pradėjo gaminti nailonines gitarų stygas. Šios yra daugybę kartų lengvesnės už plienines, todėl duoda savo garsą, netgi esant daug mažesniam įtempimui. O tai jau daugeliui labai patiko, nes geriau skamba su mažiau pastangų.

Paskui gi kažkas iš marketingistų sumąstė, kad galima padaryti skirstymą - vienoms gitaroms daryti stygų tvirtinimą su metaliniais dantračiais ir mechanika, kaip elektrinėse gitarose, tai būsią dar geriau - akustinė gitara. O tradiciškesnis sukimo mechanizmas gali likti kitoms gitaroms, kur naudojamos tos nailoninės stygos.

O dar paskui paaiškėjo, kad joks muzikantas negeba suvokti aibių teorijos ir visokios ten fizikos su akustika, todėl nesusivokia, kas į ką ir kaip gali būi skirstoma.

Lyginant su akustinėmis gitaromis, klasikinių gitarų svoris yra juntamai mažesnis (nes gitarai nereikia laikyti tokios didelės stygų apkrovos), tačiau ir balsas būna duslesnis, tylesnis ir skamba trumpiau. Kadangi stygos daug mažiau įtemptos, tai labai silpnai tepjauna pirštus, o ir grifas platesnis - lengviau užspausti stygas, todėl išmokti groti klasikinėmis gitaromis yra žymiai lengviau.

Taip kad klausimas "Kokią gitarą rinktis pradedančiąjam?" turi aiškų atsakymą - "žinoma, kad klasikinę".