PA RISC

PA RISC - tokia Hewlett Packard turėta procesorių architektūra, kuri nustota gaminti apie 2008 metus, kai HP labai atkakliai ir įnirtingai bandė pereiti prie Itanium. Kartais dar vadinta "Precision Architecture RISC", "Hewlett Packard Precision Architecture", "HP/PA", "HPPA" ir panašiai.

PA RISC architektūra turėjo gana keistą istoriją - ją 1982 metais Hewlett Packard pradėjo kurti pirmiausiai kaip skirtą visiškai kariniams ir kosminiams reikalams. Karinėms ir kosmoso sistemoms buvo keliamas reikalavimas, kad jos būtų atsparios dideliam radioaktyvumui, o įprastos mikroschemos to negebėdavo atlaikyti. HP, matydami, kad čia yra dideli pinigai, nutarė pasirinkti visai kitą mikroschemų gamybos technologiją, nei įprasta - Silicon On Sapphire, kur mikroschemų vafliai daromi iš safyro, ant kurio užgarintas silicio sluoksnis. Tokios mikroschemos leidžia beveik pilnai išvengti elektros srovių, kurias įprastai puslaidininkyje sudaro radioaktyvios dalelės, nes puslaidininkio sluoksnis gaunasi labai mažas.

Viena iš blogybių su ta Silicon On Sapphire technologijų buvo ta, kad ji buvo gan prastai atidirbta ir integracijos laipsnis čia buvo žemas. Taigi, norint padaryti pakankamai galingus procesorius, reikėjo gudrauti. Štai čia HP ir pasirinko RISC, kas anuo metu buvo vis dar gana neįprasta. Pirmi procesoriai buvo 32 bitų, bet jau buvo vykę. Vėliau procesorių gamybai pradėta naudoti įprasta silicio mikroschemų technologija, dėl ko gavosi į procesorių prikišti daug daugiau kešo ir kitų fyčerių, atitinkamai padidinant ir našumą.

Kūrimo pabaigoje, apie 1985 metus, HP jau buvo nusprendę, kad šitą architektūrą naudos visose sistemose, išskyrus x86 - t.y., kad pakeis ir Motorola 68000 serijų procesorius, ir savo kurtus FOCUS procesorius, ir kitas, senesnes architektūras, darytas pagal tą pat Silicone On Sapphire technologiją.

Pirmi PA-RISC procesoriai buvo išleisti 1986, naudojami buvo naujos kartos HP 9000 ir HP 3000 sistemose - serveriuose, darbo stotyse ir mainfreimuose. Kartu su procesoriais išleista buvo ir nauja HP-UX versija.

Vėlesniais laikais PA-RISC architektūra buvo tapusi tuo darbiniu arkliu, kur HP naudodavo visur, kur tik reikia realiai rimto našumo, bet reikalai pasuko kita linkme, kai kažkas ten sumąstė susidėti su Intel ir kartu sukurti naują Itanium architektūrą. Po to, kai Itanium pavirto į visišką flopą, firmai jau neužteko resursų, norint išlaikyti ir gerą PA-RISC našumą, o dėl inercijos ir prarastų kaštų sindromo įmonė nutarė ir toliau varyti ta pačia Itanium linkme. Taigi, 2008 šių procesorių atsisakė.

Deja, firmai su Itanium taip ir nepaėjo, o kadangi nusipirktą Digital Alpha procesorių biznį buvo sustabdžiusi dar 2004, tai liko išvis be normalių aukšto našumo sistemų, tad dabar kažkaip bando suktis su x86-64 ir kokiais tai specializuotais Silicon Graphics bei Cray sprendimais.