Saliamizacija

Saliamizacija arba saliamio taktika - tai būdas veikti politikoje ar kitose srityse, kai priešininkų galios, o paskui ir patys priešininkai yra pjaustomi plonais griežinėliais, kaip saliamis. Kadangi griežinėliai labai plonyčiai, tai kiekvieno menko pjūvio neišeina nei sukontroliuoti, nei pastebėti, bet rezultate tais plonais griežinėliais visas priešininkas ir sudrožiamas, ir suėdamas.

Naujesniais laikais žodis "saliamizacija" neretai vartojamas platesne prasme - ne tik politinių priešininkų naikinimui apibrėžti, bet ir, pvz., derybiniams procesams, finansiniams sandoriams ir panašiems reikalams nagrinėti. Visais atvejais esmė paprasta: imti sau privalumus ir naikinti priešininkus labai mažomis dozėmis, po mažyti gabalėlį, kurio pats priešininkas ar konkurentas net nepastebėtų, kaip reikšmingo įvykio.

Saliamizacija ir Vengrija

Pavadinimas "saliamizacija" yra kilęs nuo tokio Matyas Rakosi, kuris buvo Vengrijos kompartijos vadas. Anas buvo neeilinis komunistų vadeiva, dalyvavęs po I Pasaulinio karo, dar 1919 metais kuriant Vengrijos sovietų respubliką. Vėliau už masines žmonių žudynes ir kankinimus buvo sučiuptas ir nuteistas. Nors įvairūs pasaulio kairieji daug protestavo, Matyas Rakosi buvo ilgainiui pakartotinai teisiamas ir nuteistas kalėjimu iki gyvos galvos. Tačiau 1940 metais, kai SSRS buvo pradėję dideles draugystes su III Reichu, sovietai sugebėjo tą Matyas Rakosi kažkaip išsipirkti ir išsiveežė jį į SSRS, kur jis tapo vengrų kompartijos vadu. Po II Pasaulinio karo Matyas Rakosi buvo paskirtas vadovauti sovietų užgrobtai Vengrijai.

Štai tenai Matyas Rakosi veikla ir pasireiškė - pradėjo naikinti visus savo priešininkus ir šiaip konkurentus tiesiog po vieną. Pradžioje pradėjo nuo mažiau reikšmingų priešininkų, kurie nebuvo svarbūs, o paskui pagal galimybę supriešindamas tarpusavy, ėmė naikinti ir svarbesnius. Kartu naudojo vis žiauresnius ir žiauresnius metodus. Išnaikinęs savo priešus, netgi tuos, kas buvo didžiausias galias turėję, Vengrijos kompartijos žurnale "Szociális Szemle" publikavo straipsnį su pamokymais, kur aiškino apie savo pergalę: "dabar jau su priešais susidorota, juos pjaustant sluoksnis po sluoksnio, kaip saliamio dešrą".

Beje, tas posakis apie saliamizaciją gal būtų ir neužstrigęs, bet Matyas Rakosi pats asmeniškai užsiimdinėjo žmonių kankinimais, o vienas iš jo partinių konkurentų buvo toksai Janos Kadar, kurį Rakosi pasts asmeniškai kastravo. Kaip pasakojo ano meto gandai - tai kastravo būtent tokiu principu, pjaustydamas savo kompartijos koleigai pimpalą po griežinėlį, pakolei tas nesutiko įduoti visų konkurentų ir vykdyti visų nurodymų. Taigi, Janos Kadar kažkaip per stebuklą išliko gyvas, nes Matyas Rakosi, būdamas sociopatas, nusprendė, kad šitas dabar jau žino, kas jam gręsia ir dabar jo klausys.

Praėjus keleriems metams, kai vyko Chruščiovo atšilimas, Janos Kador, tuo metu buvęs SSRS, sugebėjo įtikinti Chruščiovą, kad būtent Matyas Rakosi yra atsakingas už Vengrijos 1956 sukilimą. Taip Matyas Rakosi buvo ištremtas ir pragyveno Rusijoje iki pat mirties 1971, tuo tarpu jo iškastruotas Janos Kadar 1956 tapo Vengrijos vadovu, kur valdė iki 1988.