Vilpišys

Vilpišys (lot. felis silvestris) - tokia laukinė, miškinė katė, kadaise gyvenusi ir Lietuvoje, tačiau XIXa. pabaigoje galutinai išnaikinta. Pasižymėjo kraštutiniu agresyvumu ir aršiu būdu. Kai kuriais spėjimais, retais atvejais galėdavo susikryžminti ir su paprastomis naminėmis katėmis, susikryžminus gaudavosi itin stambaus dydžio ir bjauraus būdo rainos naminės katės.

Savo svoriu vilpišys yra maždaug du kartus sunkesnis už paprastą naminę katę, pagal ilgį - apie pusantro karto ilgesnis. Patinai gali sverti apie 7-8 kilogramus, retais atvejais ir daugiau. Patelės, kaip įprasta katėms, yra smarkiai mažesnės už patinus ir dažniausiai sveria apie 4-5 kilogramus.

Bendra savo išvaizda vilpišys primena labai įprastą kaimišką rainą naminę katę. Vienas iš spėjimų yra, kad rainos lietuviškos katės ir susidarė, po to, kai jas Viduramžiais įvežė į Lietuvą. Tos katės kartais susikryžmindavo su laukiniais vilpišiais, tad šie vienpusiškai ir perduodavo savo genus naminėms katėms. Atvirkščias perdavimas nevyko, nes naminės katės patinas neturi jokių šansų išpisti vilpišio patelę, nes jį koks nors vilpišys ar ta pati vilpišio patelė tiesiog suės vietoje maisto.

Taigi, vilpišys atrodo tiesiog kaip labai didelė raina katė, tačiau yra kraštutinai bjauraus charakterio. Kaip pastebi gamtininkai, kurie bandydavo vilpišius prijaukinti, tie net ir nuo mažiausių dienų namie užauginti, su žmonėmis adekvačiai nesielgdavo ir užpuldinėdavo.

Vilpišiai pasižymi kraštutinai agresyviu būdu, tad medžioja grobį, kuris yra sąlyginai labai didelis. Kaip pvz., Tadas Ivanauskas aprašinėjo, kaip Lietuvoje gyvenę vilpišiai medžiodavo kiškius, o kartais papjaudavo netgi ir stirnas. Pasitaikydavo ir žmonių užpuolimai, kai vilpišys šokdavo ant žmogaus iš viršaus, nes iš viršaus nesugebėdavo įvertinti žmogaus dydžio. Kartais po tokių užpuolimų žmonės likdavo sunkiai sužaloti, pvz., praradę akį ar ausį.