Plokštelės

Plokštelės - tai tokie disko pavidalo plastmasiniai daiktai, į kuriuos senovinėje senovėje buvo įrašoma muzika. Tokie daiktai būdavo gaminami iš kažkokių tai sakų, tai būdavo brangūs, tačiau jais grodavo pirmi garso atkūrimo įrenginiai pasaulyje - gramofonai. Vėliau plokštelės tobulėjo, o galų gale iš jų išsivystė ir vinilai.

Galima sakyti taip, kad plokštėlė - tai šiaip kažkoksai plokščias daiktas, o vat vinilai - tai jau toksai pagerintas daiktas.

Dar būdavo ir kitų plokštelių, pvz., CD - apie juos kalbainiai aiškino, kad tai esančios kompaktinės plokštelės, nes esą sakyti žodį "diskas" negerai ir negalima, nes diskai lietuvių kalboje neegzistuoja. Nėra tokio daikto, kaip diskas, nes jis tik kitose pasaulio vietose būna, bet ne Lietuvoje. Taip diskai irgi transformavosi į plokšteles.

Iš esmės, yra trijų rūšių plokštelės:

• 78 apsisukimų per minutę - su grubiais plačiais takeliais, kurių platumas toks, kad vien iš tų takelių jau galima visai girdimu garsu atkurti muziką, netgi be jokio stiprintuvo, tiesiog mechaniškai. Tokios plokštelės būdavo skirtos gramofonams, tačiau jas moka groti ir kai kurie, ypač senų modelių, patefonai
• 45 apsisukimų per minutę - dažniau būna naudojamos muzikiniuose automatuose, singlų formatu. Turi didelę skylę viduryje.
• 33,3 apsisukimų per minutę - tai taip vadinamos ilgai grojančios plokštelės, nes viena plokštėlės pusė gali sutalpinti iki 22 minučių muzikos, o dvi pusės - net 44 minutes. Tai pagrindinis plokštelių formatas šiais laikais.

Tik antri du formatai yra vadinami vinilais, o kartais ir išvis tik paskutinis formatas ir netgi tik tada, kai tai yra pilno formato, o ne singlo didumo diskas.