Ramiojo vandenyno kapinės

Čia toksai 52 pėdų gelbėjimo laivas plaukioja kažkur netoli kranto tose vietose. Kaip akivaizdžiai matosi iš nuotraukos, tai čia yra ramus oras. O kas tenai dedasi, kai orai būna neramūs, nufotkinti nesigauna, nes bangos ir vandens purslai viską užstoja. Galim tik nuspėti, kad paprastiems laivams ten saugiau neplaukioti.

Nuotrauka iš 1906 metų, kurioje matomas barkas Peter Iredale iš Jungtinės Karalystės, nuskendęs kažkur Oregono seklumose. Tokie laivai, kuriuose paprastai būdavo nebelikę nei vieno gyvo žmogaus, paskui būdavo mielai išplėšiami.

Ramiojo vandenyno kapinės - didelė sritis rytinėje JAV ir Kanados pakrantėje, Ramiąjame vandenyne, kur itin dažnai pasitaiko laivų katastrofos. Skaičiuojama, kad maždaug 1000-1500 kilometrų ilgio zonoje per paskutinius kelis šimtus metų nuskendo keli tūkstančiai įvairaus dydžio laivų. Vietovė anglų kalba dar vadinama kaip Graveyard of the Pacific arba tiesiog Pacific Graveyard.

Dėl pačios zonos ilgio dažnai ginčijamasi, į ją traukiant neretai ir visą Vankuverio salą Kanadoje, ir didžiąją dalį Oregono valstijos pakrantės JAV, nors siauresniu atveju būna, kad išskirama, pvz., vien tik Kolumbijos upės zona, kur keliadešimt kilometrų ruože per paskutinius porą šimtų metų nuskendo virš 200 didelių laivų ir dar didesnis kiekis mažų. Kitais atvejais zona apibrėžiama kaip maždaug 350 ilgio ruožas nuo Tilamoko įlankos (Tillamok Bay) iki Vankuverio salos, kur per paskutinius porą šimtų metų nuskendo virš 2000 laivų.

Visa zona pasižymi dideliu kiekiu uolų, o taip pat seklumų ir smėlio nerijų, kurios neretai kinta - vienos po didesnių audrų išnyksta, kitos susidaro. Dėl to pakrantėje daug zonų, kur laivų navigacija negali būti saugi, nes tiesiog nei iš šio nei iš to gali pasipainioti kokia nors nenumatyta sekluma, o paskui dėl didelės bangų mūšos laivas taip ir liks neišgelbėtas. Prie viso to prisideda dar ir orai - čia ypatingai dažnas būna rūkas. Pvz., prie Kolumbijos upės esantis Nusivylimo kyšulys turi vidutiniškai 2552 rūko valandas per metus, tai yra virš 100 parų gryno rūko. Tai reiškia, kad didžiulę dalį laiko nei pakrančių, nei uolų tiesiog nesimato per rūką, netgi kai oras ir nėra blogas.

Laivams užplaukus ant seklumų, jūreiviai dažniausiai neišsigelbėdavo dėl kraštutinai stiprios mūšos - net jei ir išvengdavo mirtinų smūgių į uolas, tai visvien būdavo paskandinami itin didelėse bangose ir nuo jų kylančiuose sūkūriuose.

Ramiojo vandenyno kapinių pasižymi tiek neramiais orais, didelėmis bangomis ir blogomis navigacijos sąlygomis, kad JAV pakrančių apsauga šiai zonai nuo 1956 metų turėjo pasigaminusi atskirus, visiškai kitokio modelio laivus, nei kitose vietose - "52-foot Motor Lifeboat", kurie visi buvo skirti tik šiai vietovei - padaryti belenkiek tvirtesni už bet kuriuos kitus. Tiesiog kiti to meto gelbėjimo kateriai nesugebėdavo atlaikyti nei milžiniškų bangų, nei vėjo, kuris kildavo toje zonoje, o pasitaikius seklumoms, patys tapdavo gelbėtinais. Net ir naujausi gelbėjimo kateriai, skirti kitoms vietovėms, sunkiai atlaiko čia pasitaikančias audras.

Ramiojo vandenyno kapinės yra gan mėgstamos turistų, norinčių pasižiūrėti į visokias senienas. Taip pat tose pakrantėse daugybę metų buvo ir kai kurių žmonių pragyvenimo šaltinis, mat jūra išmesdavo ir laivus, ir krūvas įvairių prekių. Nors prekės paprastai būdavo sugadintos, vis šioksai toksai gaudavosi uždarbis.