Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Lėkštutis: Skirtumas tarp puslapio versijų
(Naujas puslapis: Anądien keliavau iš Kėdainių į Ignaliną. Pasirodo - įprasta, kad po pietų ta krptimi nevažiuoja joks autobusas jau. Stoty paklausta konduktorė sakė, kad galbūt dar važi...) |
|||
1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
Anądien keliavau iš Kėdainių į Ignaliną. Pasirodo - įprasta, kad po pietų ta krptimi nevažiuoja joks autobusas jau. Stoty paklausta konduktorė sakė, kad galbūt dar važiuoja traukinys. | {{Abejotinas}} | ||
Pasižiūrėjau žemėlapy - dvi geležinkelio atšakos. Ilgesnė eina į Visaginą, o antroji pusiaukelėje suka į kairę ir veda atomimės elektrinės link. | Anądien keliavau iš [[Kėdainiai|Kėdainių]] į [[Ignalina|Ignaliną]]. Pasirodo - įprasta, kad po pietų ta krptimi nevažiuoja joks autobusas jau. Stoty paklausta konduktorė sakė, kad galbūt dar važiuoja [[traukinys]]. | ||
Pasižiūrėjau žemėlapy - dvi [[geležinkelis|geležinkelio]] atšakos. Ilgesnė eina į [[Visaginas|Visaginą]], o antroji pusiaukelėje suka į kairę ir veda [[atominė elektrinė|atomimės elektrinės]] link. | |||
Paskuj klausiu skarotos raganos su skuduru - kaip man, po velnių, nusigaut link Ignalinos? | Paskuj klausiu skarotos raganos su skuduru - kaip man, po velnių, nusigaut link Ignalinos? | ||
: - Nu, taksi brangu bišky būtų, - numykia tarnautoja. | |||
Tada paaiškėja staiga, kad atvaro toks bičas su [[mašina]], volosatas očkarikas ir sako "pavešiu į kaimo turizmą - palūkėsit, kol kitas [[autobusas]] atvažiuos. Gal rytoj... | |||
Tada paaiškėja staiga, kad atvaro toks bičas su mašina, volosatas očkarikas ir sako "pavešiu į kaimo turizmą - palūkėsit, kol kitas autobusas atvažiuos. Gal rytoj... | |||
Nu, gerai - varom. | Nu, gerai - varom. | ||
Atvarom į kaimo turizmą pro snieguotų laukų, miškų ir klonių peizažus su džipu. Užeinam svetingai gaspadoriaus pasitikti į menę, o ten- | Atvarom į [[kaimo turizmas|kaimo turizmą]] pro snieguotų laukų, miškų ir klonių peizažus su [[džipas|džipu]]. Užeinam svetingai gaspadoriaus pasitikti į menę, o ten - vaišės santūrios! | ||
Sėdam kaip bočiai ant ąžuolinių krėslų irgi uslanų, su rozečiais ir WiFijum bei gėralu su užkandžiais. Ilgo, masyvaus, tvirto, ilgaamžio, ąžuolinio, medinio, neobliuoto - šimtmečiais rankovėmis nugludinto stalo gale - Lėkštutis. | Sėdam kaip bočiai ant ąžuolinių krėslų irgi uslanų, su rozečiais ir [[WiFi|WiFijum]] bei gėralu su užkandžiais. Ilgo, masyvaus, tvirto, ilgaamžio, ąžuolinio, medinio, neobliuoto - šimtmečiais rankovėmis nugludinto stalo gale - Lėkštutis. | ||
Ten matosi šalia ir negausiai besirenkantys sėbrai: tas pats minėtas volosatas taksistas su akiniais, dar kitas - kaip iš filmo, pora šiaip iš facebook pažįstamų, nu - vienžo. | Ten matosi šalia ir negausiai besirenkantys sėbrai: tas pats minėtas volosatas taksistas su akiniais, dar kitas - kaip iš filmo, pora šiaip iš facebook pažįstamų, nu - vienžo. | ||
Ir kas penktas po saują žolės, tarytum, atsineša. Kas skanko plasmasiniam maišely, kas vydo skuduriniame, o dar ir iš geležinių dėžučių beria - vaišina, pučia ir o vysokom, būktai, varo. | Ir kas penktas po saują [[žolė|žolės]], tarytum, atsineša. Kas skanko plasmasiniam maišely, kas vydo skuduriniame, o dar ir iš geležinių dėžučių beria - vaišina, pučia ir o vysokom, būktai, varo. | ||
O tada pagalvojau, kad žopa man... | |||
== Dar žr. == | |||
Čia gal nieko bendro neturi, o tik šiaip dalinai sutampantis pavadinimas toks - [[Vaidas Lekstutis]]. Niekaip nesusijęs, tik šiaip panašu. | |||
[[Category:Personažai]] |
Dabartinė 16:57, 24 spalio 2018 versija
Anądien keliavau iš Kėdainių į Ignaliną. Pasirodo - įprasta, kad po pietų ta krptimi nevažiuoja joks autobusas jau. Stoty paklausta konduktorė sakė, kad galbūt dar važiuoja traukinys.
Pasižiūrėjau žemėlapy - dvi geležinkelio atšakos. Ilgesnė eina į Visaginą, o antroji pusiaukelėje suka į kairę ir veda atomimės elektrinės link.
Paskuj klausiu skarotos raganos su skuduru - kaip man, po velnių, nusigaut link Ignalinos?
- - Nu, taksi brangu bišky būtų, - numykia tarnautoja.
Tada paaiškėja staiga, kad atvaro toks bičas su mašina, volosatas očkarikas ir sako "pavešiu į kaimo turizmą - palūkėsit, kol kitas autobusas atvažiuos. Gal rytoj...
Nu, gerai - varom.
Atvarom į kaimo turizmą pro snieguotų laukų, miškų ir klonių peizažus su džipu. Užeinam svetingai gaspadoriaus pasitikti į menę, o ten - vaišės santūrios!
Sėdam kaip bočiai ant ąžuolinių krėslų irgi uslanų, su rozečiais ir WiFijum bei gėralu su užkandžiais. Ilgo, masyvaus, tvirto, ilgaamžio, ąžuolinio, medinio, neobliuoto - šimtmečiais rankovėmis nugludinto stalo gale - Lėkštutis.
Ten matosi šalia ir negausiai besirenkantys sėbrai: tas pats minėtas volosatas taksistas su akiniais, dar kitas - kaip iš filmo, pora šiaip iš facebook pažįstamų, nu - vienžo.
Ir kas penktas po saują žolės, tarytum, atsineša. Kas skanko plasmasiniam maišely, kas vydo skuduriniame, o dar ir iš geležinių dėžučių beria - vaišina, pučia ir o vysokom, būktai, varo.
O tada pagalvojau, kad žopa man...
Dar žr.
Čia gal nieko bendro neturi, o tik šiaip dalinai sutampantis pavadinimas toks - Vaidas Lekstutis. Niekaip nesusijęs, tik šiaip panašu.