Kocho postulatai: Skirtumas tarp puslapio versijų

nėra keitimo aprašymo
(Naujas puslapis: '''Kocho postulatai''' arba '''infekcinių ligų plitimo dėsniai''' - tai Robert Koch suformuluoti keturi infekcinių ligų sukėlėjus apibūdinantys postulatai, kurie buvo paskelbti 1890 metais. Po to šie postulatai tapo šiuolaikinės infekcinių ligų teorijos pagrindu. Originaliame pavidale Kocho infekcines ligas sukeliančių mikroorganizmų postulatai buvo tokie: * Mikroorganizmas visada sukeliamas visuose nuo tam tikros ligos serganči...)
 
2 eilutė: 2 eilutė:


Originaliame pavidale Kocho infekcines ligas sukeliančių [[mikroorganizmai|mikroorganizmų]] postulatai buvo tokie:
Originaliame pavidale Kocho infekcines ligas sukeliančių [[mikroorganizmai|mikroorganizmų]] postulatai buvo tokie:
* Mikroorganizmas visada sukeliamas visuose nuo tam tikros ligos sergančiuose organizmuose (žmonėse ar gyvūnuose), tačiau jis nerandamas sveikuose organizmuose
* Mikroorganizmas visada sutinkamas visuose nuo tam tikros ligos sergančiuose organizmuose (žmonėse ar gyvūnuose), tačiau jis nerandamas sveikuose organizmuose
* Mikroorganizmas, kuris tiriamas, turi būti išskirtas (izoliuotas) iš sergančio organizmo (žmogaus ar gyvūno), o jo štamas tada turi būti išaugintas grynoje kultūroje (sterilioje terpėje)
* Mikroorganizmas, kuris tiriamas, turi būti išskirtas (izoliuotas) iš sergančio organizmo (žmogaus ar gyvūno), o jo štamas tada turi būti išaugintas grynoje kultūroje (sterilioje terpėje)
* Grynoje kultūroje išaugintu mikroorganizmu užkrėtus sveiką organizmą (žmogų ar gyvūną), šis apserga ta pačia liga
* Grynoje kultūroje išaugintu mikroorganizmu užkrėtus sveiką organizmą (žmogų ar gyvūną), šis apserga ta pačia liga
* Mikroorganizmas tada turi būti pakartotinai išskirtas (izoliuotas) iš eksperimentiškai užkrėsto organizmo (žmogaus ar gyvūno)
* Mikroorganizmas tada turi būti pakartotinai išskirtas (izoliuotas) iš eksperimentiškai užkrėsto organizmo (žmogaus ar gyvūno)


Pirmieji trys požymiai dar vadinami Kocho [[triada]], nes iš esmės jų ir pakanka užkrečiamumo įrodymui, tuo tarpu trečias yra papildomam pasitikrinimui skirtas.
Pirmieji trys požymiai dar vadinami Kocho [[triada]], nes iš esmės jų ir pakanka užkrečiamumo įrodymui, tuo tarpu ketvirtas yra papildomam pasitikrinimui skirtas.


Pagal Robert Koch, būtent tokia tyrimo seka leido vienareikšmiškai įrodyti, kad tam tikras mikroorganizmas sukelia tam tikrą ligą, o įvykdžius visus keturis punktus, atsirasdavo galimybė palyginti du išskirtus mikroorganizmus ir įsitikinti, kad jie yra tokie patys.
Pagal Robert Koch, būtent tokia tyrimo seka leido vienareikšmiškai įrodyti, kad tam tikras mikroorganizmas sukelia tam tikrą ligą, o įvykdžius visus keturis punktus, atsirasdavo galimybė palyginti du išskirtus mikroorganizmus ir įsitikinti, kad jie yra tokie patys.
13 eilutė: 13 eilutė:
Tiesa, vėlesniais laikais Roberto Kocho infekcinių ligų identifikavimo postulatai ėmė skirtis. Pirmiausiai buvo aptikta, kad pirmas postulatas nebūtinai teisingas - dar pats Robert Koch [[1893]] metais (vos trys metai po postulatų publikacijos) aptiko asimptomatinės [[cholera|chleros]] atvejus, o vėliau, dar Kochui gyvam esant, per pasaulį nuskambėjo [[Tifozinė Merė]], kuri paaiškėjo besanti asimptomatinė [[vidurių šiltinė|vidurių šiltinės]] pernešėja. Taigi, formuluotė buvo pakeista į "dažniausiai".
Tiesa, vėlesniais laikais Roberto Kocho infekcinių ligų identifikavimo postulatai ėmė skirtis. Pirmiausiai buvo aptikta, kad pirmas postulatas nebūtinai teisingas - dar pats Robert Koch [[1893]] metais (vos trys metai po postulatų publikacijos) aptiko asimptomatinės [[cholera|chleros]] atvejus, o vėliau, dar Kochui gyvam esant, per pasaulį nuskambėjo [[Tifozinė Merė]], kuri paaiškėjo besanti asimptomatinė [[vidurių šiltinė|vidurių šiltinės]] pernešėja. Taigi, formuluotė buvo pakeista į "dažniausiai".


Antrasis postulatas vėliau, po kelių dešimtmečių, irgi paaiškėjo besantis ne visada įgyvendinamu, nes visi [[virusai]] ir dalis [[bakterijos|bakterijų]] (pvz., raupsų ar legioneliozės sukėlėjai) negali būti normaliais būdais gaunami grynoje (kitų mikroorganizmų ar ląstelių neturinčioje) terpėje. Taigi, jis formuluojamas kiek kitaip, kad terpė turi leisti atskirti patologinį sukėlėją.
Antrasis postulatas vėliau, po kelių dešimtmečių, irgi paaiškėjo besantis ne visada įgyvendinamu, nes visi [[virusai]] ir dalis [[bakterijos|bakterijų]] (pvz., [[raupai|raupų]] ar [[legioneliozė|legioneliozės]] sukėlėjai) negali būti normaliais būdais gaunami grynoje (kitų mikroorganizmų ar ląstelių neturinčioje) terpėje. Taigi, jis formuluojamas kiek kitaip, kad terpė turi leisti atskirti patologinį sukėlėją.


Trečiasis postulatas irgi paaiškėjo besantis ne visada teisingu. Pvz., užsikrėtimas tuberkulioze ar cholera ne visada perduodamas netgi specifinio imuniteto neturinčiam organizmui. O jei yra išsivystęs specifinis imunitetas (dėl vakcinavimo ar ankstesnio persirgimo), užkrėtimas ir šiaip nelabai gali įvykti. O dar dalimi atejų būna įgimtas, genetinis imunitetas. Kaip pvz., jau yra atrastas [[Europa|Europos]] gyventojams būdingas genas CCR5, kurio praradimas reiškia, kad žmogus dalim atvejų gali neužsikrėsti [[ŽIV]], [[raupai|raupais]] ar [[maras|maru]], o užsikrėtęs - serga žymiai lengviau. Negana to, šio postulato naudojimą dabar riboja ir medicininė etika.
Trečiasis postulatas irgi paaiškėjo besantis ne visada teisingu. Pvz., užsikrėtimas tuberkulioze ar cholera ne visada perduodamas netgi specifinio imuniteto neturinčiam organizmui. O jei yra išsivystęs specifinis imunitetas (dėl vakcinavimo ar ankstesnio persirgimo), užkrėtimas ir šiaip nelabai gali įvykti. O dar dalimi atejų būna įgimtas, genetinis imunitetas. Kaip pvz., jau yra atrastas [[Europa|Europos]] gyventojams būdingas genas CCR5, kurio praradimas reiškia, kad žmogus dalim atvejų gali neužsikrėsti [[ŽIV]], [[raupai|raupais]] ar [[maras|maru]], o užsikrėtęs - serga žymiai lengviau. Negana to, šio postulato naudojimą dabar riboja ir medicininė etika.


Ketvirtąjam postulatui galioja tie patys apribojimai, kaip ir antrąjam, t.y., jis irgi ne visada įgyvendinamas. Negana to, ketvirtasis postulatas yra ne visada būtinas, nes neretai galima apsieti ir be jo.
Ketvirtąjam postulatui galioja tie patys apribojimai, kaip ir antrąjam, t.y., jis irgi ne visada įgyvendinamas. Kaip pvz., kai kurių susirgimų atveju sunkiausia ligos fazė gali būti jau po to, kai ligą sukėlęs mikroorganizmas išnyko iš žmogaus organizmo - ryškiausiu pavyzdžiu čia gali būti citokinų audras sukeliantys virusai, kaip kad [[gripas|gripo virusas]] ar [[COVID-19]]. Negana to, ketvirtasis postulatas yra ne visada būtinas, nes neretai galima apsieti ir be jo.


Taip ar anaip, visgi tam tikru pavidalu, kad ir su modifikacijomis, Kocho postulatai gali būti naudojami ir šiais laikais, nes iš esmės pasiteisina ir išties ir yra naudojami, kad ir su išimtimis bei išlygomis.
Taip ar anaip, visgi tam tikru pavidalu, kad ir su modifikacijomis ir apribojimais, Kocho postulatai gali būti naudojami ir šiais laikais, nes iš esmės pasiteisina ir išties ir yra naudojami, kad ir su išimtimis bei išlygomis.




[[Category:Medicina]]
[[Category:Medicina]]
2 160

pakeitimų