Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Elektroakustinė gitara: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
(Naujas puslapis: '''Elektroakustinė gitara''' - siaurąja, senąja prasme - akustinė gitara, kuri turi įmontuotą garso nuėmiklį ir dėl to gali būti prijungta prie stiprintuvo, kaip kokia elektrinė gitara. Paprastai kalbant, tokia senovinė elektroakustinė gitara gali būti tiesiog eilinė gitara su prikabintu mikrofonu, nors rimtesniais atvejais ten gali būti ir sudėtingesnis garso nuėmiklis bei pradinis stiprintuvas. Tokios senos elektroakustinė...)
 
 
(nerodoma viena tarpinė versija, sukurta to paties naudotojo)
1 eilutė: 1 eilutė:
'''Elektroakustinė gitara''' - siaurąja, senąja prasme - [[akustinė gitara]], kuri turi įmontuotą garso nuėmiklį ir dėl to gali būti prijungta prie [[stiprintuvas|stiprintuvo]], kaip kokia [[elektrinė gitara]].  
'''Elektroakustinė gitara''' - siaurąja, senąja prasme - [[akustinė gitara]], kuri turi įmontuotą garso nuėmiklį ir dėl to gali būti prijungta prie [[stiprintuvas|stiprintuvo]], kaip kokia [[elektrinė gitara]].  


Paprastai kalbant, tokia senovinė elektroakustinė gitara gali būti tiesiog eilinė [[gitara]] su prikabintu mikrofonu, nors rimtesniais atvejais ten gali būti ir sudėtingesnis garso nuėmiklis bei pradinis stiprintuvas. Tokios senos elektroakustinės gitaros papildomų pliusų turi, tik kai būna prijungtos prie [[stiprintuvas|stiprintuvo]], o kitu atveju tai tiesiog eilinės paprastos gitaros.
Paprastai kalbant, tokia senovinė elektroakustinė gitara gali būti tiesiog eilinė [[gitara]] su prikabintu mikrofonu, nors rimtesniais atvejais ten gali būti ir sudėtingesnis garso nuėmiklis bei pradinis stiprintuvas. Tokios senos elektroakustinės gitaros papildomų pliusų turi, tik kai būna prijungtos prie [[stiprintuvas|stiprintuvo]], tiksliau prie [[gitarinis kubas|gitarinio kubo]] (o kartu gal dar ir prie kažkokių [[gitariniai pedalai|gitarinių pedalų]]), o kitu atveju tai tiesiog eilinės paprastos gitaros.


Naująja, platesne prasme elektroakustinė gitara - tai akustinė gitara su aktyviais efektais, kur gitaros viduje įmontuotas mažas aparačiukas - stiprintuvas su garsiakalbiu. Jis per tą mažą garsiakalbį pagerina gitaros skambesį - pvz., paprasčiausiu atveju, tiesiog prideda garsui papildomos galios, o sudėtingesniais atvejais - prideda dar ir šiokių tokių efektų, kaip kad reverbą ar chorusą. Jei aparačiuke yra įdėti dažnių filtrai, tai gali ir skambesys gerokai pagerėti. Taigi, tokia gitara gali duoti savo elektroninius efektus ir be jokių išorinių stiprintuvų.
Naująja, platesne prasme elektroakustinė gitara - tai akustinė gitara su aktyviais efektais, kur gitaros viduje įmontuotas mažas aparačiukas - stiprintuvas su garsiakalbiu. Jis per tą mažą garsiakalbį pagerina gitaros skambesį - pvz., paprasčiausiu atveju, tiesiog prideda garsui papildomos galios, o sudėtingesniais atvejais - prideda dar ir šiokių tokių efektų, kaip kad reverbą ar chorusą. Jei aparačiuke yra įdėti dažnių filtrai, tai gali ir skambesys gerokai pagerėti. Taigi, tokia gitara gali duoti savo elektroninius efektus ir be jokių išorinių stiprintuvų.
9 eilutė: 9 eilutė:
Bene pirmoji tokias pagerintas gitaras pradėjo gaminti [[Yamaha]] kompanija, kuri jas vadino trans-akustinėmis gitaromis ("transacoustic guitar"), tačiau dabar panašias gamina ir daugelis kitų gamintojų.
Bene pirmoji tokias pagerintas gitaras pradėjo gaminti [[Yamaha]] kompanija, kuri jas vadino trans-akustinėmis gitaromis ("transacoustic guitar"), tačiau dabar panašias gamina ir daugelis kitų gamintojų.


Šiais laikais, kol tokie elektroniniai išplėtimai daugeliui muzikantų vis dar atrodo kaip naujiena, normalesnės firmos visiškai neadekvačiai užsižaidžia jų kaina - nors elektronikos [[savikaina]] sudaro kokius 5-10 dolerių, gitara su tokiu aparačiuku išsyk pasidaro maždaug 500-1000 dolerių brangesnė. Tai būna labai įdomu kainas palyginti - paprasta kokios nors kiniečių firmos gitara kainuoja 100 eurų, o japoniška panaši - 200 eurų, tuo tarpu kinietiška elektroakustinė su efektais kainuoja 120 eurų, o japoniška - jau kokius nors 900 eurų.
Taigi, čia galima tarti, kad elektroakustinės gitaros būna dviejų rūšių:
* Pasyvios, kurios tiesiog turi garso nuėmėją ir jungiasi prie [[gitarinis kubas|gitarinio kubo]] ar kitos įrangos
* Aktyvios, kuriose elekrinė schema sustiprina ir pakeičia gitaros garsą
 
Šiais laikais, kol tokie elektroniniai išplėtimai daugeliui muzikantų vis dar atrodo kaip naujiena, normalesnės firmos visiškai neadekvačiai užsižaidžia jų kaina - nors elektronikos [[savikaina]] sudaro kokius 5-10 dolerių, gitara su tokiu aparačiuku išsyk pasidaro maždaug 500-1000 dolerių brangesnė. Tai būna labai įdomu kainas palyginti - paprasta kokios nors kiniečių firmos gitara kainuoja 100 eurų, o japoniška panaši - 200 eurų, tuo tarpu kinietiška elektroakustinė su efektais kainuoja 120 eurų, o japoniška - jau kokius nors 900 eurų. Kas nuostabiausia - tai elektroakustinės elektronikos dėka ta kinietiška gitara savo skambesiu pasidaro daug artimesnė prabangiai japoniškai gitarai.


Žodžiu, pakolei rinka nenusistovėjusi, o gamintojai šitaip bando išpisinėt pirkėjus, nerekomenduojam pirkti elektroakustinių gitarų iš tų visokių senų ir atseit "padorių", nors realiai durnių ieškančių firmų. Nusipirkit elektroakustinę iš kiniečių, garsas gausis su visais norimais efektais, o pinigų pritaupysit belenkiek.
Žodžiu, pakolei rinka nenusistovėjusi, o gamintojai šitaip bando išpisinėt pirkėjus, nerekomenduojam pirkti elektroakustinių gitarų iš tų visokių senų ir atseit "padorių", nors realiai durnių ieškančių firmų. Nusipirkit elektroakustinę iš kiniečių, garsas gausis su visais norimais efektais, o pinigų pritaupysit belenkiek.

Dabartinė 22:25, 9 rugsėjo 2026 versija

Elektroakustinė gitara - siaurąja, senąja prasme - akustinė gitara, kuri turi įmontuotą garso nuėmiklį ir dėl to gali būti prijungta prie stiprintuvo, kaip kokia elektrinė gitara.

Paprastai kalbant, tokia senovinė elektroakustinė gitara gali būti tiesiog eilinė gitara su prikabintu mikrofonu, nors rimtesniais atvejais ten gali būti ir sudėtingesnis garso nuėmiklis bei pradinis stiprintuvas. Tokios senos elektroakustinės gitaros papildomų pliusų turi, tik kai būna prijungtos prie stiprintuvo, tiksliau prie gitarinio kubo (o kartu gal dar ir prie kažkokių gitarinių pedalų), o kitu atveju tai tiesiog eilinės paprastos gitaros.

Naująja, platesne prasme elektroakustinė gitara - tai akustinė gitara su aktyviais efektais, kur gitaros viduje įmontuotas mažas aparačiukas - stiprintuvas su garsiakalbiu. Jis per tą mažą garsiakalbį pagerina gitaros skambesį - pvz., paprasčiausiu atveju, tiesiog prideda garsui papildomos galios, o sudėtingesniais atvejais - prideda dar ir šiokių tokių efektų, kaip kad reverbą ar chorusą. Jei aparačiuke yra įdėti dažnių filtrai, tai gali ir skambesys gerokai pagerėti. Taigi, tokia gitara gali duoti savo elektroninius efektus ir be jokių išorinių stiprintuvų.

Vienas iš didžiausių pliusų - naudojant elektroninius filtrus, garsą galima pagerinti taip, kad net šūdina gitara skambėtų žymiai geriau, lyg būtų smarkiai aukštesnės klasės instrumentas.

Bene pirmoji tokias pagerintas gitaras pradėjo gaminti Yamaha kompanija, kuri jas vadino trans-akustinėmis gitaromis ("transacoustic guitar"), tačiau dabar panašias gamina ir daugelis kitų gamintojų.

Taigi, čia galima tarti, kad elektroakustinės gitaros būna dviejų rūšių:

  • Pasyvios, kurios tiesiog turi garso nuėmėją ir jungiasi prie gitarinio kubo ar kitos įrangos
  • Aktyvios, kuriose elekrinė schema sustiprina ir pakeičia gitaros garsą

Šiais laikais, kol tokie elektroniniai išplėtimai daugeliui muzikantų vis dar atrodo kaip naujiena, normalesnės firmos visiškai neadekvačiai užsižaidžia jų kaina - nors elektronikos savikaina sudaro kokius 5-10 dolerių, gitara su tokiu aparačiuku išsyk pasidaro maždaug 500-1000 dolerių brangesnė. Tai būna labai įdomu kainas palyginti - paprasta kokios nors kiniečių firmos gitara kainuoja 100 eurų, o japoniška panaši - 200 eurų, tuo tarpu kinietiška elektroakustinė su efektais kainuoja 120 eurų, o japoniška - jau kokius nors 900 eurų. Kas nuostabiausia - tai elektroakustinės elektronikos dėka ta kinietiška gitara savo skambesiu pasidaro daug artimesnė prabangiai japoniškai gitarai.

Žodžiu, pakolei rinka nenusistovėjusi, o gamintojai šitaip bando išpisinėt pirkėjus, nerekomenduojam pirkti elektroakustinių gitarų iš tų visokių senų ir atseit "padorių", nors realiai durnių ieškančių firmų. Nusipirkit elektroakustinę iš kiniečių, garsas gausis su visais norimais efektais, o pinigų pritaupysit belenkiek.