Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Kvantinė mechanika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Žyma: visualeditor
S
Žyma: visualeditor
 
(nerodoma viena tarpinė versija, sukurta to paties naudotojo)
1 eilutė: 1 eilutė:
[[Vaizdas:Dvi.jpg|miniatiūra|Jei vienas kvantas turi ryšį su kitu kvantu, atstumas neturi reikšmės]]
[[Vaizdas:Dvi.jpg|miniatiūra|Jei vienas kvantas turi ryšį su kitu kvantu, atstumas neturi reikšmės]]
'''Kvantinė mechanika''' - mažiausių, iš esmės, dalelių judėjimo principo nuspėjimas. Kvantai - mažiausios žinomos [[Visata|Visatos]] dalelės (na gal dar mažesnės [[kvarkai]], bet tai daugiau reiškinys, nei dalelės), kurios savo esybe gali būti kaip ir banga, taip ir dalelė. Tiksliau paaiškinama pavyzdžiu - šviesos '''kvantas''' - [[fotonas]] yra banga, pasiekęs kliūtį tampa dalele. (Na pvz.: saulės baterijos)
'''Kvantinė mechanika''' - mažiausių, iš esmės, dalelių judėjimo principo nuspėjimas. Kvantai - mažiausios žinomos [[Visata|Visatos]] dalelės (na gal dar mažesnės [[kvarkai]], bet tai daugiau reiškinys, nei dalelės), kurios savo esybe gali būti kaip ir banga, taip ir dalelė. Tiksliau paaiškinama pavyzdžiu - šviesos '''kvantas''' - [[fotonas]] yra banga, pasiekęs kliūtį tampa dalele. (Na pvz.: saulės baterijos) Čia vėl dalis tiesos, nes rezulatatas priklauso nuo stebėtojo. Viskas painu  ir nesuprantama, tai va toks tai kvantinis pasaulis
 
== Bandymas paaiškinti ==


Iš esmės, tai sunkiai suprantamas reiškinys, kadangi klasikinės fizikos dėsniai čia negalioja. Kaip pavyzdys - atomo teorijoje, [[elektronas]] gali būti, bet kokioje vietoje, kada atlieka judėjimą apie branduolį - fizikos dėsniai tai nepaaiškina, atsirado reikalingumas kvantinei mechanikai, kuri naudojasi Planko konstanta numatanti, tiksliau bauginanti, nes pagal jį, jei atomo svorio jėga taptų ekstremali, tai mums visiems kapiec.
Iš esmės, tai sunkiai suprantamas reiškinys, kadangi klasikinės fizikos dėsniai čia negalioja. Kaip pavyzdys - atomo teorijoje, [[elektronas]] gali būti, bet kokioje vietoje, kada atlieka judėjimą apie branduolį - fizikos dėsniai tai nepaaiškina, atsirado reikalingumas kvantinei mechanikai, kuri naudojasi Planko konstanta numatanti, tiksliau bauginanti, nes pagal jį, jei atomo svorio jėga taptų ekstremali, tai mums visiems kapiec.


Karoče, jeigu kas nors iki čia perskaitė, tai paprastai kiekviena dalelė turi antidalelę, kuri gali būti bet kurioje visatos vietoje ir tuo pačiu metu atkartoti pačią dalelę, o tai jau yra greičiau nei [[šviesos greitis]], tai prieštarauja Einšteino teorijai, kad niekas negali judėti greičiau šviesos.  
Trumpiau, jeigu kas nors iki čia perskaitė, tai paprastai kiekviena dalelė turi antidalelę, kuri gali būti bet kurioje visatos vietoje ir tuo pačiu metu atkartoti pačią dalelę, o tai jau yra greičiau nei [[šviesos greitis]], tai prieštarauja Einšteino teorijai, kad niekas negali judėti greičiau šviesos.  
 
== Kompiuteris, aišku kvantinis ==


Dar trumpiau, [[kvantinis kompiuteris|kvantinio kompiuterio]] principas toks - kiekviena dalelė, kuri gauna impulsą, apsikeičia su antidalele tuo pačiu metu, t.y, nuliniame laike, ir paskaičiavimas ar veiksmo atlikimas, pagal algoritmą atliekamas tuo pačiu laiku, t.y. iškarto. Taigi ateities kompiuteriams greitis pofig, svarbu algoritmo teisingumas. Slaptažodžiai neveiksmingi, nes pilnai veikiantis toks kompas visas galimas slaptažodžių galimybes atliktu vienu  metu, na gal ne visas, tipo blokais, bet tuos blokus sudarytų labai daug galimybių. Panašiai, kaip žmogėno smegenyse, tik ten žmoguje signalai perduodami elektriniais signalais, kurių greitis panašus į šviesos greitį, taigi ateities kompiuteriai, galimai bus greitesni.
Dar trumpiau, [[kvantinis kompiuteris|kvantinio kompiuterio]] principas toks - kiekviena dalelė, kuri gauna impulsą, apsikeičia su antidalele tuo pačiu metu, t.y, nuliniame laike, ir paskaičiavimas ar veiksmo atlikimas, pagal algoritmą atliekamas tuo pačiu laiku, t.y. iškarto. Taigi ateities kompiuteriams greitis pofig, svarbu algoritmo teisingumas. Slaptažodžiai neveiksmingi, nes pilnai veikiantis toks kompas visas galimas slaptažodžių galimybes atliktu vienu  metu, na gal ne visas, tipo blokais, bet tuos blokus sudarytų labai daug galimybių. Panašiai, kaip žmogėno smegenyse, tik ten žmoguje signalai perduodami elektriniais signalais, kurių greitis panašus į šviesos greitį, taigi ateities kompiuteriai, galimai bus greitesni.
== Istorija ir kiti įdomūs dalykai ==


Iš istorijos žinomas faktas, kad nors kvantinė mechanika buvo sukurta [[Vokietija|Vokietijoje]], ten ji greitai tapo persekiojama, nes valdžion atėję [[naciai]] sugalvojo, kad čia kažkoksai [[žydai|žydų]] išgalvotas dalykas, vadinasi jiems koksai tai netinkamas. Tai mokslininkams teko kurti kokią tai arijišką ir pagerintą kvantinę mechaniką, kad nebūtų žydiška.
Iš istorijos žinomas faktas, kad nors kvantinė mechanika buvo sukurta [[Vokietija|Vokietijoje]], ten ji greitai tapo persekiojama, nes valdžion atėję [[naciai]] sugalvojo, kad čia kažkoksai [[žydai|žydų]] išgalvotas dalykas, vadinasi jiems koksai tai netinkamas. Tai mokslininkams teko kurti kokią tai arijišką ir pagerintą kvantinę mechaniką, kad nebūtų žydiška.

Dabartinė 15:28, 16 lapkričio 2024 versija

Jei vienas kvantas turi ryšį su kitu kvantu, atstumas neturi reikšmės

Kvantinė mechanika - mažiausių, iš esmės, dalelių judėjimo principo nuspėjimas. Kvantai - mažiausios žinomos Visatos dalelės (na gal dar mažesnės kvarkai, bet tai daugiau reiškinys, nei dalelės), kurios savo esybe gali būti kaip ir banga, taip ir dalelė. Tiksliau paaiškinama pavyzdžiu - šviesos kvantas - fotonas yra banga, pasiekęs kliūtį tampa dalele. (Na pvz.: saulės baterijos) Čia vėl dalis tiesos, nes rezulatatas priklauso nuo stebėtojo. Viskas painu ir nesuprantama, tai va toks tai kvantinis pasaulis

Bandymas paaiškinti

Iš esmės, tai sunkiai suprantamas reiškinys, kadangi klasikinės fizikos dėsniai čia negalioja. Kaip pavyzdys - atomo teorijoje, elektronas gali būti, bet kokioje vietoje, kada atlieka judėjimą apie branduolį - fizikos dėsniai tai nepaaiškina, atsirado reikalingumas kvantinei mechanikai, kuri naudojasi Planko konstanta numatanti, tiksliau bauginanti, nes pagal jį, jei atomo svorio jėga taptų ekstremali, tai mums visiems kapiec.

Trumpiau, jeigu kas nors iki čia perskaitė, tai paprastai kiekviena dalelė turi antidalelę, kuri gali būti bet kurioje visatos vietoje ir tuo pačiu metu atkartoti pačią dalelę, o tai jau yra greičiau nei šviesos greitis, tai prieštarauja Einšteino teorijai, kad niekas negali judėti greičiau šviesos.

Kompiuteris, aišku kvantinis

Dar trumpiau, kvantinio kompiuterio principas toks - kiekviena dalelė, kuri gauna impulsą, apsikeičia su antidalele tuo pačiu metu, t.y, nuliniame laike, ir paskaičiavimas ar veiksmo atlikimas, pagal algoritmą atliekamas tuo pačiu laiku, t.y. iškarto. Taigi ateities kompiuteriams greitis pofig, svarbu algoritmo teisingumas. Slaptažodžiai neveiksmingi, nes pilnai veikiantis toks kompas visas galimas slaptažodžių galimybes atliktu vienu metu, na gal ne visas, tipo blokais, bet tuos blokus sudarytų labai daug galimybių. Panašiai, kaip žmogėno smegenyse, tik ten žmoguje signalai perduodami elektriniais signalais, kurių greitis panašus į šviesos greitį, taigi ateities kompiuteriai, galimai bus greitesni.

Istorija ir kiti įdomūs dalykai

Iš istorijos žinomas faktas, kad nors kvantinė mechanika buvo sukurta Vokietijoje, ten ji greitai tapo persekiojama, nes valdžion atėję naciai sugalvojo, kad čia kažkoksai žydų išgalvotas dalykas, vadinasi jiems koksai tai netinkamas. Tai mokslininkams teko kurti kokią tai arijišką ir pagerintą kvantinę mechaniką, kad nebūtų žydiška.

Dar iš istorijos žinomas faktas, kad kvantinė mechanika dėl savo nenormalumo buvo uždrausta SSRS ir viešai bei oficialiai buvo paskelbta, kad tai esąs pseudomokslas. Visi gi mokslininkai, kurie apie tą kvantinę mechaniką kažką aiškino, buvo persekiojami, ale vienu momentu sovietams kilo klausimas, kaip sukurti atominę bombą. Štai tada ir paaiškėjo, kad be kvantinės mechanikos to padaryti nesigauna. Kaip sako, per kažkokį sovietų mokslininkų susirinkimą toksai NKVD vadas Larvrentijus Berija, kuris atominės bombos programą kuravo, pasakė, kad visus, kas prieš kvantinę mechaniką, jis sušaudys, tai klausimų daugiau po to nebebuvo, nes visi žinojo, kad taip ir bus.

Deja, gal būtų geriau Berija sušaudęs tuos, kas tą kvantinę mechaniką suprato, tai būtų Rusija pasilikusi be atominės bombos...