Davatkos: Skirtumas tarp puslapio versijų
(Naujas puslapis: '''Davatka''' - neapibrėžtinės lyties žaba, turinti stipriai religinį polinkį. Labai daug moralizuoja, nors pačios davatkos toli gražu nepasižymi morali...) |
|||
| (nerodoma viena tarpinė versija, sukurta vieno naudotojo) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''Davatka''' - neapibrėžtinės lyties [[žaba]], turinti stipriai [[religija|religinį]] polinkį. Labai daug moralizuoja, nors pačios davatkos toli gražu nepasižymi moraliu elgesiu (kita vertus, save nepagrįstai vertina kaip moralumo įsikūnijimą). Pagrindinis davatkų santykis su aplinka - smerkimas, kaltės ir gėdos skleidimas, prisiknisinėjimai prie visokiausių smulkmenų. | '''Davatka''' - neapibrėžtinės lyties [[žaba]], turinti stipriai [[religija|religinį]] polinkį. Labai daug moralizuoja, nors pačios davatkos toli gražu nepasižymi moraliu elgesiu (kita vertus, save nepagrįstai vertina kaip moralumo įsikūnijimą). Pagrindinis davatkų santykis su aplinka - smerkimas, kaltės ir gėdos skleidimas, prisiknisinėjimai prie visokiausių smulkmenų. | ||
Būdinga, kad davatka elgiasi blogai, agresyviai, apgaulingai, tačiau pati savo elgesio neadekvatumo visiškai nepastebi. Davatkai atrodo, kad viskas su jos elgesiu yra tvarkoje, o tik su aplinkiniais negerai. | |||
Aplinkiniams davatkos nekelia gerų jausmų, tad tipiniu atveju žmonės tokių davatkų šalinasi. Neturėdamos su kuo daugiau bendrauti, davatkos buriasi į būrelius, kuriuose apkalbinėja vienos kitas, todėl tik dar labiau įsibaimina, dar labiau ima vienos kitas smerkti ir visai nukvaišta. | Aplinkiniams davatkos nekelia gerų jausmų, tad tipiniu atveju žmonės tokių davatkų šalinasi. Neturėdamos su kuo daugiau bendrauti, davatkos buriasi į būrelius, kuriuose apkalbinėja vienos kitas, todėl tik dar labiau įsibaimina, dar labiau ima vienos kitas smerkti ir visai nukvaišta. | ||
Davatkos neturi aiškios lyties, būna ir [[vyrai]], ir [[moterys]]. | Davatkos neturi aiškios lyties, būna ir [[vyrai]], ir [[moterys]]. | ||
== Žodžio "davatka" etimologija == | |||
Žodis "''davatka''" į [[lietuvių kalba|lietuvių kalbą]] atėjo iš [[lenkų kalba|lenkų kalbos]], kur vadinosi "''dewotka''". O į lenkų kalbą, savo ruožtu, atėjo iš [[lotynų kalba|lotynų kalbos]], kur buvo "''devotus''" (dievui atsidavęs) arba "''devotio''" (dievo garbinimas). Taigi, pagal tiesioginę [[prasmė|prasmę]] davatka turėtų būti labai religinga, bet pagal [[realas|realą]] - tai kaip tik perdėtai, apsimestinai religinga. | |||
Kaip tai truputį paradoksalu, bet lotynų "''deus''" arba "''devs''" yra žodis su ta pat šaknimi, kaip ir indoeuropietiškas, o labiau lietuviškas "''dievas''", tad galima tarti, jog ir į lotynų kalbą atmigravo iš bendros lietuvių ir kitų indoeuropiečių kalbų prokalbės, o visi žino, kad lietuvių kalba tarpu visų šių kalbų yra seniausia ir archaiškiausia, tai indoeuropiečių prokalbei artimiausia. Žodžiu, tai gaunasi, kad šitai yra kaip ir į lietuvių kalbos žodis. | |||
== Dar žr. == | |||
* Davatkų mąstymo esmė - tai užspaustos ir niekaip netvarkytos [[neurozės]] | |||
* Žymiausia visų laikų davatka buvo tokia [[Karalienė Viktorija]] | |||
[[Category:Personažai]] | [[Category:Personažai]] | ||
Dabartinė 12:46, 18 birželio 2024 versija
Davatka - neapibrėžtinės lyties žaba, turinti stipriai religinį polinkį. Labai daug moralizuoja, nors pačios davatkos toli gražu nepasižymi moraliu elgesiu (kita vertus, save nepagrįstai vertina kaip moralumo įsikūnijimą). Pagrindinis davatkų santykis su aplinka - smerkimas, kaltės ir gėdos skleidimas, prisiknisinėjimai prie visokiausių smulkmenų.
Būdinga, kad davatka elgiasi blogai, agresyviai, apgaulingai, tačiau pati savo elgesio neadekvatumo visiškai nepastebi. Davatkai atrodo, kad viskas su jos elgesiu yra tvarkoje, o tik su aplinkiniais negerai.
Aplinkiniams davatkos nekelia gerų jausmų, tad tipiniu atveju žmonės tokių davatkų šalinasi. Neturėdamos su kuo daugiau bendrauti, davatkos buriasi į būrelius, kuriuose apkalbinėja vienos kitas, todėl tik dar labiau įsibaimina, dar labiau ima vienos kitas smerkti ir visai nukvaišta.
Davatkos neturi aiškios lyties, būna ir vyrai, ir moterys.
Žodžio "davatka" etimologija
Žodis "davatka" į lietuvių kalbą atėjo iš lenkų kalbos, kur vadinosi "dewotka". O į lenkų kalbą, savo ruožtu, atėjo iš lotynų kalbos, kur buvo "devotus" (dievui atsidavęs) arba "devotio" (dievo garbinimas). Taigi, pagal tiesioginę prasmę davatka turėtų būti labai religinga, bet pagal realą - tai kaip tik perdėtai, apsimestinai religinga.
Kaip tai truputį paradoksalu, bet lotynų "deus" arba "devs" yra žodis su ta pat šaknimi, kaip ir indoeuropietiškas, o labiau lietuviškas "dievas", tad galima tarti, jog ir į lotynų kalbą atmigravo iš bendros lietuvių ir kitų indoeuropiečių kalbų prokalbės, o visi žino, kad lietuvių kalba tarpu visų šių kalbų yra seniausia ir archaiškiausia, tai indoeuropiečių prokalbei artimiausia. Žodžiu, tai gaunasi, kad šitai yra kaip ir į lietuvių kalbos žodis.
Dar žr.
- Davatkų mąstymo esmė - tai užspaustos ir niekaip netvarkytos neurozės
- Žymiausia visų laikų davatka buvo tokia Karalienė Viktorija