Gitarinis pedalas

Gitarinis pedalas - tai toksai aparačiukas, didesnė ar mažesnė dėžutė, kuri visai gali būti ir be jokio pedalo, bet tiesiog jungiama kažkur ten tarp elektrinės gitaros ir gitarinio kubo. Gitariniai pedalai gali būti skirti įvairiems tikslams - pvz., gitaros signalo sustiprinimui, garso stiprumo pareguliavimui ar visokiems efektams. Būna ir visai specializuotų pedalų - pvz., veikiančių kaip vizualiniai derintuvai, kurie leidžia pasitiuninti gitarą, nesiklausant jos garso. Būna ir dar visokių kitokių.

Žinomas elektrinių gitarastų apsirgimas - pradėti rinkti krūvomis visokius įvairiausius gitarinius pedalus, taip prisikaupiant dešimtis ar netgi šimtus, bet jų nenaudojant, o tik išbandant ir paskui dedant į spintą. Kadangi tipiški padorių firmų ir geros kokybės gitariniai pedalai kainuoja maždaug nuo 70 iki kelių šimtų eurų, tai šitaip tokie gitarastai prisikaupia tų pedalų už tūkstančius ar dešimtis tūkstančių pinigų, o kam - taip ir lieka neaišku.

Gitaros pedalas naudojamas elektrinės gitaros signalui, o tuo pačiu ir skambesiui reguliuoti, nors kartais vietoje gitaros gali būti pajungiami ir kokie nors kiti garsinio signalo šaltiniai.

Paprasčiausiu atveju gitarinis pedalalas signalą iš gitaros gauna į savo įėjimą, o iš išėjimo paduoda signalą į kitą gitarinį pedalą arba į gitarinį kubą. Tarp elektrinės gitaros ir gitarinio kubo šitaip gali būti pajungta visa krūva gitarinių pedalų.

Yra kai kurios klasikinės gitarinių pedalų rūšys:

• Garsumo reguliatorius - priklausomai nuo pedalo paspaudimo, tildo ar garsina gitarą. Šiais laikais retai tenaudojamas mėgėjų, tačiau puikiai žinomas tiems, kam tenka groti nuo realios scenos.
• Vibratoriaus pedalas - duoda garsui vibraciją, bene pirmas gitarinis efektas iš visų. Senais laikais būdavo daromas kaip elektros skambutis ("brrrrrr"), junginėjantis gitaros signalą. Šiais laikais praktiškai nenaudojamas ir niekur neaptinkamas.
• Overdraivas (Overdrive) - pirmas iš šiuolaikinių efektų, perėmė tą efektą, kuris būdavo (ir tebėra) gaunamas iš gitarinių kubų, kai jie dirbdavo visiškai ribiniu režimu, nuo kurio prasideda iškraipymai. Įvairaus Rock, Blues Rock ir Hard Rock klasika. Lyginant su distoršinu, gerokai švelnesnis, bet melodingesnis.
• Distoršinas (Distortion) - panašus į overdraivą, tik signalą apipjausto dar labiau, sukurdamas dar didesnius ir grubesnius iškraipymus. Iš esmės, veikia kaip overdraivas, pajungtas į overdraivą. Čia jau Hard Rock, Heavy Metal ir viskas, kas tik dar sunkiau - būtent šitas pedalas atsakingas už klasikinį metalo gitarų garsą.
• Būstas - (Boost) - tiesiog sustiprina signalą ir leidžia jį truputį prafiltruoti, iš esmės tas pats, kas ir gana nestiprus gainas (per silpnas overdraivas) su dažnių filtrais. Užturbina signalą, sustiprindamas silpnus garsus, duoda tokį kaip ir kietesnį, raumeningesnį garsą. Patogus, nes leidžia sustiprinti gitaros signalą prieš kitus pedalus ir prieš stiprintuvą.
• Fuzas (Fuzz) - tai jau tiems, kam distoršinas yra per mažai, tai čia signalo nukarpymai eina tokie, kad jis pavirsta į stačiakampį ir apipjaustytą kaip plyta. Daugelis gitaristų skaito, kad tie, kas naudoja fuzą, yra dalbajobai, nes gitaros garso čia jau beveik nebelieka, nes iš jos padaromas kažkoks buzeris.

Matomai žinomiausi pedalai būtų šieji:

• Ibanez TS808 Tube Screamer - laikomas klasikiniu ir labiausiai vykusiu distoršinu iš visų
• Boss DS-1 - laikomas klasikiniu iš visokių distoršinų
• ProCo RAT - laikomas antru klasikiniu iš visokių distoršinų

Daugelis visokių krypų prisiperka pedalų dešimtimis ar netgi šimtais, nes tiki, kad tie pedalai kažkaip pagerins jų beviltišką grojimą. Gi kiti irgi dešimtimis ar šimtais perka vien iš įdomumo, kolekcionavimui, nes jiems įdomu mat. Visokios pedalus gaminančios firmos puikiai tą žino, todėl daro vis naujus ir naujus pedalų modelius, besiskiriančius tarpusavy praktiškai niekuo - vięn, pvz., kokio nors pavienio kondensatoriaus talpa, kad gautųsi biškėlį kitos dažninės charakteristikos ir tuo pačiu tipo kitoks garsas. Štai čia ir prasideda visokie kliedesiai, kaip pas audiofilus, katrie rankiojasi visokius audiofilinius kabelius - taip būna ir pedalofilai, kurie rankiojasi visokius pedalus. Ne šiaip sau kai kurios muzikos prekių parduotuvės siūlo net ne dešimtis, o šimtus pedalų modelių, ir labai nepigių - būtent iš tokių daugiausiai uždirbama.

Tipinio gitaros pedalo elektronika yra tokia primityvi ir paprasta, kad realiai ten jos elektroniniai komponentai teverti kokio 1-2 eurų. Gi pedalo kaina paprastai būna bent kokie 60-70 eurų, o dažnai ir virš 100. Ir kam - o tam, kad tie pedalofilai pirktų. Labai pelninga, reikia tik sugebėt atsivert pardavimų kanaus kaip nors, o tada jau maržos važiuoja absurdiškos.

Čia jums paprastas pasiūlymas, jei esate bent minimaliai sveiko proto:

• Nusiperkat normalų kubą, kuris turi normalų gainą (t.y., bet kuris realus gitarinis kubas, o ne šiaip aktyvi kolonėlė)
• Pabandot kubo gainą ir gal to ir pakaks, nes jau jis gerą overdraivą duoda
• Jei norisi kažko labai mandresnio, tai nusiperkat tą klasikinį Ibanez firmos Tube Screamerį ar kokį pigesnį analogą
• Jei trūksta draivo iš pedalo - naudojat dvigybą overdraivą - iš pedalo ir iš kubo, t.y., didinat kubo gainą
• Jei visai jau norit neaišku ko, tai dasiperkat Boss DS-1 ar jo analogą
• Jei dar šito nepakanka - tai labai pasitikrinkit, ar jūs nesate pedalofilas

Gitaros pedalų istorija

Jei neskaitysim pačių primityviausių pirmų pedalų, skirtų garso reguliavimui ir panašiems reikalams, tai istorija gi susijusi buvo su gitariniais kubais ir šiaip visokia koncertų įgarsinimo įranga.

Žodžiu, gitarinis stiprintuvas arba gitarinis kubas turi vieną skirtumą nuo įprastų stiprintuvų - jis yra netiesinis, o su teigiamu grįžtamuoju ryšiu. Tai reiškia, kad sustiprinto signalo dalis paduodama iš išėjimo atgal į stiprintuvo įėjimą ir taip antrą kartą stiprinamas jau sustiprintas signalas. Šitaip galima gauti labai gerą sustiprinimą net labai silpnam signalui, o būtent toks silpnas ir būdavo elektrinių gitarų signalas.

Tasai teigiamas grįžtamasis ryšys turėjo vieną bėdą - jei užsukdavai garsumo rankenėlę per smarkiai, tai prasidėdavo signalo iškraipymai ir gitara imdavo džergžti ir kaukti. Bet gitaristams tas garso efektas kaip tik labai patiko, tai jie ėmė jį pagal galimybes naudoti kuo labiau, nes garsas gaudavosi smagus.

Ir vat čia išlindo tokios dvi problemėlės. Pirmoji buvo tai, kad gitariniai kubai veikė tokiu režimu, kad visus tuos iškraipymus atiduodavo tiktai tada, kai jau juos užsukdavo visu garsumu, t.y., garso rankenėlė iki pat viršaus. Tiesiog stiprinimas būdavo ir taip max (nes stiprintuvai būdavo lempiniai, o tada radijo lempų naudingumo koeficientas geriausias), o garso lygį reguliuodavo būtent tas papildomas signalo padavimas iš išėjimo į įėjimą. Taigi, tie overdraiviniai efektai suveikdavo tik kai garsas būdavo toks, kad kaimynams langai drebėt pradėtų. Aišku, tai visus užpisdavo, ir gitaristus irgi, nes niekas nenori turėti problemų su kaimynų iškviesta policija.

Antra problemėlė buvo tai, kad koncertuose bendram garso stiprinimui būdavo naudojami tiesiniai stiprintuvai, kurie išvis jokių tokių overdraivinimo galimybių neturėdavo. Taigi, norint padaryti daugiau garso gitarai, prasidėdavo visokios problemos su gitarinių kubų perkonstravimais ir taip toliau. Tai irgi užpisdavo.

Štai tada kažkas ir sugalvojo, kad galima gi dėti efektus į atskiras dėžutes, o kadangi paprastesni gitariniai pedalai jau buvo ir iki tolei, tai sugalvojo dėti į pedalų pavidalo dėžutes. Nu vat taip ir gavosi.

Realiai gi paprastą overdraivą dabar duoda visi normalūs kubai ir tyliu pavidalu, nes vietoje vienos rankenėlės garsui, dabar būna bent jau dvi - viena garsumui, o kita gainui, t.y., būtent tam teigiamam grįžtamąjam ryšiui. Ir kubo gainas naudojamas neretai kartu su pedaliniu overdraivu. Ir kadangi kubai turi išėjimą ir ausinėms, tai nėra jokių problemų iš kubo ir į mikšerinį pultą paduoti.

Taip ar kitaip, gitariniai pedalai išliko, atsirado daugiau jų variantų ir visai jie naudojami.