2 160
pakeitimų
OpenVMS: Skirtumas tarp puslapio versijų
→OpenVMS ir UNIX
| (nerodoma 3 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''OpenVMS''', anksčiau dar žinoma kaip '''VAX/VMS''' - viena iš nedaugelio [[operacinės sistemos|operacinių sistemų]], stabiliai egzistuojančių ir naudojamų dar nuo tų laikų, kai visur būdavo įprasti [[terminalai]] beigi visokie [[mini kompiuteriai]] beigi [[mainfreimai]]. Sukurta [[Digital]] kompanijoje (dar žinomoje kaip [[DEC]]) dar senais senais [[1977]] metais ir skirta [[VAX]] kompiuteriams. | '''OpenVMS''', anksčiau dar žinoma kaip '''VAX/VMS''' - viena iš nedaugelio [[operacinės sistemos|operacinių sistemų]], stabiliai egzistuojančių ir naudojamų dar nuo tų laikų, kai visur būdavo įprasti [[terminalai]] beigi visokie [[mini kompiuteriai]] beigi [[mainfreimai]]. Sukurta [[Digital]] kompanijoje (dar žinomoje kaip [[DEC]]) dar senais senais [[1977]] metais ir skirta [[VAX]] kompiuteriams. | ||
Tradiciškai OpenVMS yra laikoma viena iš [[keturios OS|keturių pagrindinių operacinių sistemų grupių]], bet po truputį nykstanti ir naudojama vis mažiau. | Tradiciškai OpenVMS yra laikoma viena iš [[keturios OS|keturių pagrindinių operacinių sistemų grupių]], bet po truputį nykstanti ir naudojama vis mažiau. Tiesa, dabar galų gale atsirado OpenVMS versija, skirta [[x86-64]] architektūrai, tai gal visgi kažkaip sistema dar atsigaus. Pačiai sistemai vystyti [[Hewlett Packard]] dabar yra sukūrusi atskirą firmelę - VMS Software, tai toji yra kiek atviresnė ir kaip tai labiau nepriklausoma, nei buvo šiaip HP padaliniai. | ||
Lietuvoje OpenVMS žinoma labai menkai, pasitaiko nebent didelėse korporacijose, kaip kad [[bankai]] ar panašiai. Vienok iš kitur ji žinoma | Lietuvoje OpenVMS žinoma labai menkai, pasitaiko nebent didelėse korporacijose, kaip kad [[bankai]] ar panašiai. Vienok iš kitur ji žinoma netiesiogiai - nes su pačia OpenVMS bei su jos pramote [[RSTS]] sistema labai susiję yra visokios [[DOS]] (o per tai netiesiogiai ir [[Windows]]) sistemos, kurios veikia kaip neįtikėtinai klaikiai suprimityvintas OpenVMS pamėgdžiojimas, turintis failų vardus su [[failų išplėtimai|failų išplėtimais]]. | ||
== Minimalūs OpenVMS pagrindai == | |||
Pagrindinė OpenVMS darbo aplinka - tai [[komandinė eilutė]], tačiau ji skiriasi nuo [[shell]], nes yra paremta visiškai atskira [[DCL]] kalba. Pastaroji yra panašesnė į [[DOS]] naudotą [[.BAT]] failų kalbą, negu į [[UNIX]] naudotas kalbas. Jei esate daugiau dirbę su kokia nors [[MS-DOS]], tai čia daugelis komandų bus jau pažįstamos, nes istoriškai pirma [[CP/M]] (DOS sistemų protėvė), o paskui ir MS-DOS daugelis tų komandų buvo pamėgdžiojamos. | |||
Kas dar - komandose čia neskiriamos [[didžiosios raidės]] nuo [[mažosios raidės|mažųjų raidžių]]. Taigi, jei parašysite "TYPE filename" ar parašysite "type filename", tai suveiks vienodai. | |||
Į ką verta dar atsižvelgti - OpenVMS buvo matyt pirma [[OS]], kurioje pradėti naudoti visokie [[klasteriai]], tad ir šiais laikais čia yra tiesiog neeilinės galimybės viską apjunginėti ir klasterizuoti taip, kad tiesiog vos ne savaime dalykai vyktų. Tai kalbant apie sistemos pajėgumą daryti darbus - ji vis dar yra labai daug galinti. | |||
Vienas iš fyčerių - ji savaime mirrorina diskus, o paskui versijuoja failus. Tai šituo atžvilgiu irgi neeilinės galimybės ir kai reikia kažką iš kažko atstatyti, ir kai šiaip reikia kokio nors patikimumo ir saugumo. | |||
== Kai kurie VMS sistemų saugumo mechanimzai == | |||
O dar toksai įdomus momentas - vartotojai VMS sistemose turi ne vieną, o du slaptažodžius. Pirmą slaptažodį žino pats naudotojas, o antrą - tik jo vadovas (ar koksai tai prižiūrintis asmuo). Su savo slaptažodžiu naudotojas dirba įprastomis sąlygomis, bet kai reikia priėjimo prie kokių tai papildomų duomenų ar dar kažko - reikia įvesti antrą slaptažodį, kurį įveda tiktai vadovas. Tai tokios saugumo schemos labai patikdavo kariškiams, tai šitai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių VMS sistemos tarp kariškių buvo itin mėgstamos. Šiaip tai gudri schema, reikia pripažinti. | O dar toksai įdomus momentas - vartotojai VMS sistemose turi ne vieną, o du slaptažodžius. Pirmą slaptažodį žino pats naudotojas, o antrą - tik jo vadovas (ar koksai tai prižiūrintis asmuo). Su savo slaptažodžiu naudotojas dirba įprastomis sąlygomis, bet kai reikia priėjimo prie kokių tai papildomų duomenų ar dar kažko - reikia įvesti antrą slaptažodį, kurį įveda tiktai vadovas. Tai tokios saugumo schemos labai patikdavo kariškiams, tai šitai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių VMS sistemos tarp kariškių buvo itin mėgstamos. Šiaip tai gudri schema, reikia pripažinti. | ||
Dar vienas geras momentas - sistemoje galima nustatyti, kada ir kas gali logintis. Tai pvz., galima nustatyti, kad kažkurie vartotojai gali naudotis sistema tik darbo dienomis ir darbo metu. Tai labai neblogas kriterijus, nes absoliuti dauguma bandymų laužtis ar nesankcionuotai kopijuotis duomenis būna kaip tik nedarbo metu - ir daroma dažniausiai tų pat darbuotojų. | |||
Kitas dalykas - vartotojų aplinka gali būti labai apribota, pvz., nustatyta, kad tam tikri vartotojai neturėtų kompiuterinių tinklų ([[Internetas|Interneto]] ryšio), neturėtų galimybės dirbti interaktyviai, ar dar kokių nors galimybių. Tų saugumo parametrų pas VMS sistemas toksai kiekis, kad kokių nors [[UNIX]] sistemų [[adminai]] būna gerokai apšalę, kai su tuo susiduria. | |||
| 21 eilutė: | 37 eilutė: | ||
Tai štai taip gavosi, kad sistema nors ir visai paskirai kurta ir nepriklausoma, bet visvien gana susijusi su UNIX, ir tos visokios UNIX sistemos gana juntama dalimi yra iš OpenVMS padarytos. | Tai štai taip gavosi, kad sistema nors ir visai paskirai kurta ir nepriklausoma, bet visvien gana susijusi su UNIX, ir tos visokios UNIX sistemos gana juntama dalimi yra iš OpenVMS padarytos. | ||
Ai, kad dar [[maža nepasirodytų]], tai OpenVMS buvo sertifikuota kaip UNIX kokiame tai UNIX komitete, taip kad [[štai jums ir prašom]], ir tokiu būdu dabar tai yra seniausia, o tai reiškia, kad ir labiausiai tradicinė komercinė UNIX, kokia tik išvis gaminama. | Ai, kad dar [[maža nepasirodytų]], tai OpenVMS kadaise dar neaišku kieno buvo sertifikuota kaip UNIX kokiame tai UNIX komitete, taip kad [[štai jums ir prašom]], ir tokiu būdu dabar tai yra seniausia, o tai reiškia, kad ir labiausiai tradicinė komercinė UNIX, kokia tik išvis gaminama. Tiesa, čia tas atitikimas koksai tai ne visai pilnas būtų, nes pagal [[Single UNIX Specification]] tai atitikties nėra. Visgi, prireikus, galima turėti aplinką, kuri būtų beveik kaip koksai tai UNIX, tik kad failų varduose didžiosios ir mažosios raidės neskiriamos. | ||
Skirtingai nuo kokių nors [[UNIX]] sistemų, OpenVMS buvo visą laiką kuriama ir palaikoma vienos kompanijos, ir visą laiką vystėsi nuosekliai, tad yra be proto gerai atidirbta, kai UNIX (ir dabar Linux) nuolat vis būdavo kuriamos įvairių kompanijų ir amžinai turėdavo kažkokius neatidirbimus ir bugus, kurie kartodavosi ir kartodavosi. Kadangi per savo istoriją OpenVMS buvo naudojama ant keturių visiškai skirtingų aparatinių platformų (pirmiausiai [[CISC]] tipo [[VAX]], paskui ant [[RISC]] tipo [[Alpha]], paskui ant [[CISC]] tipo [[IA64]], o paskui vėl ant [[CISC]] tipo [[i86-64]]), tai dėl perkeldinėjimo čia irgi per laiką išsisprendė daug problemų. Aišku, [[teisybės dėlė|teisybės dėlei]] turim pasakyti, kad visos architektūros čia buvo [[Little Endian]], tad [[NUXI]] tipo problemos čia tiesiog nebuvo sprendžiamos, nes jų spręsti nereikėjo. | |||
[[Category:OS]] | [[Category:OS]] | ||