1 000
pakeitimų
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
OpenVMS: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 3 eilutė: | 3 eilutė: | ||
Tradiciškai OpenVMS yra laikoma viena iš [[keturios OS|keturių pagrindinių operacinių sistemų grupių]], bet po truputį nykstanti ir naudojama vis mažiau. Tiesa, dabar galų gale atsirado OpenVMS versija, skirta [[x86-64]] architektūrai, tai gal visgi kažkaip sistema dar atsigaus. Pačiai sistemai vystyti [[Hewlett Packard]] dabar yra sukūrusi atskirą firmelę - VMS Software, tai toji yra kiek atviresnė ir kaip tai labiau nepriklausoma, nei buvo šiaip HP padaliniai. | Tradiciškai OpenVMS yra laikoma viena iš [[keturios OS|keturių pagrindinių operacinių sistemų grupių]], bet po truputį nykstanti ir naudojama vis mažiau. Tiesa, dabar galų gale atsirado OpenVMS versija, skirta [[x86-64]] architektūrai, tai gal visgi kažkaip sistema dar atsigaus. Pačiai sistemai vystyti [[Hewlett Packard]] dabar yra sukūrusi atskirą firmelę - VMS Software, tai toji yra kiek atviresnė ir kaip tai labiau nepriklausoma, nei buvo šiaip HP padaliniai. | ||
Lietuvoje OpenVMS žinoma labai menkai, pasitaiko nebent didelėse korporacijose, kaip kad [[bankai]] ar panašiai. Vienok iš kitur ji žinoma | Lietuvoje OpenVMS žinoma labai menkai, pasitaiko nebent didelėse korporacijose, kaip kad [[bankai]] ar panašiai. Vienok iš kitur ji žinoma netiesiogiai - nes su pačia OpenVMS bei su jos pramote [[RSTS]] sistema labai susiję yra visokios [[DOS]] (o per tai netiesiogiai ir [[Windows]]) sistemos, kurios veikia kaip neįtikėtinai klaikiai suprimityvintas OpenVMS pamėgdžiojimas, turintis failų vardus su [[failų išplėtimai|failų išplėtimais]]. | ||
== Minimalūs OpenVMS pagrindai == | |||
Pagrindinė OpenVMS darbo aplinka - tai [[komandinė eilutė]], tačiau ji skiriasi nuo [[shell]], nes yra paremta visiškai atskira [[DCL]] kalba. Pastaroji yra panašesnė į [[DOS]] naudotą [[.BAT]] failų kalbą, negu į [[UNIX]] naudotas kalbas. Jei esate daugiau dirbę su kokia nors [[MS-DOS]], tai čia daugelis komandų bus jau pažįstamos, nes istoriškai pirma [[CP/M]] (DOS sistemų protėvė), o paskui ir MS-DOS daugelis tų komandų buvo pamėgdžiojamos. | |||
Kas dar - komandose čia neskiriamos [[didžiosios raidės]] nuo [[mažosios raidės|mažųjų raidžių]]. Taigi, jei parašysite "TYPE filename" ar parašysite "type filename", tai suveiks vienodai. | |||
Į ką verta dar atsižvelgti - OpenVMS buvo matyt pirma [[OS]], kurioje pradėti naudoti visokie [[klasteriai]], tad ir šiais laikais čia yra tiesiog neeilinės galimybės viską apjunginėti ir klasterizuoti taip, kad tiesiog vos ne savaime dalykai vyktų. Tai kalbant apie sistemos pajėgumą daryti darbus - ji vis dar yra labai daug galinti. | |||
Vienas iš fyčerių - ji savaime mirrorina diskus, o paskui versijuoja failus. Tai šituo atžvilgiu irgi neeilinės galimybės ir kai reikia kažką iš kažko atstatyti, ir kai šiaip reikia kokio nors patikimumo ir saugumo. | |||
| 28 eilutė: | 38 eilutė: | ||
Ai, kad dar [[maža nepasirodytų]], tai OpenVMS buvo sertifikuota kaip UNIX kokiame tai UNIX komitete, taip kad [[štai jums ir prašom]], ir tokiu būdu dabar tai yra seniausia, o tai reiškia, kad ir labiausiai tradicinė komercinė UNIX, kokia tik išvis gaminama. | Ai, kad dar [[maža nepasirodytų]], tai OpenVMS buvo sertifikuota kaip UNIX kokiame tai UNIX komitete, taip kad [[štai jums ir prašom]], ir tokiu būdu dabar tai yra seniausia, o tai reiškia, kad ir labiausiai tradicinė komercinė UNIX, kokia tik išvis gaminama. | ||
Skirtingai nuo kokių nors [[UNIX]] sistemų, OpenVMS buvo visą laiką kuriama ir palaikoma vienos kompanijos, ir visą laiką vystėsi nuosekliai, tad yra be proto gerai atidirbta, kai UNIX (ir dabar Linux) nuolat vis būdavo kuriamos įvairių kompanijų ir amžinai turėdavo kažkokius neatidirbimus ir bugus, kurie kartodavosi ir kartodavosi. Kadangi per savo istoriją OpenVMS buvo naudojama ant keturių visiškai skirtingų aparatinių platformų (pirmiausiai [[CISC]] tipo [[VAX]], paskui ant [[RISC]] tipo [[Alpha]], paskui ant [[CISC]] tipo [[IA64]], o paskui vėl ant [[CISC]] tipo [[i86-64]]), tai dėl perkeldinėjimo čia irgi per laiką išsisprendė daug problemų. Aišku, [[teisybės dėlė|teisybės dėlei]] turim pasakyti, kad visos architektūros čia buvo [[Little Endian]], tad [[NUXI]] tipo problemos čia tiesiog nebuvo sprendžiamos, nes jų spręsti nereikėjo. | |||
[[Category:OS]] | [[Category:OS]] | ||