620
pakeitimų
Alytnamis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S
nėra keitimo aprašymo
S Žyma: visualeditor |
|||
| (nerodoma viena tarpinė versija, sukurta vieno naudotojo) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Surenkamas_blokinis_individualus_alytaus_namas_alytnamis.jpg|500px|thumb|right|Gana tipiškas, o ir iš išvaizdos nesunkiai atpažįstamas alytnamis. Šiame namo modelyje - dalis sienų mūrinės, tai truputį geresnės. Ir rūsys yra geras. Bet visvien galima nuspėti, kad ne per daug čia šilumos šitame name.]] | [[Vaizdas:Surenkamas_blokinis_individualus_alytaus_namas_alytnamis.jpg|500px|thumb|right|Gana tipiškas, o ir iš išvaizdos nesunkiai atpažįstamas alytnamis. Šiame namo modelyje - dalis sienų mūrinės, tai truputį geresnės. Ir rūsys yra geras. Bet visvien galima nuspėti, kad ne per daug čia šilumos šitame name.]] | ||
[[Vaizdas:Alytaus_skydiniai_alytnamiai_namai_1976.jpg|500px|thumb|right|Sovietmečio vizualizacijos apie tai, kaip gražiai esą turėjo atrodyti - visa krūva modelių.]] | |||
'''Alytnamis''' - toksai pramoninės individualių namų statybos fenomenas, atsiradęs [[sovietmetis|sovietmečiu]], kai kažkokia [[Alytus|Alytuje]] buvusi betono gamykla nuo [[1976]] metų ėmė nusižiūrėjusi vakarietišku pavyzdžiu gaminti surenkamus namus. Taip ir atsirado alytnamiai - iš išvaizdos, kaip sovietmečiui, tai gana gražūs, bet realiai tai daug visokių keiksmų ir patyčių sukeldavę labai daug, ir iki šiolei dar prisimenami blogu žodžiu. | '''Alytnamis''' - toksai pramoninės individualių namų statybos fenomenas, atsiradęs [[sovietmetis|sovietmečiu]], kai kažkokia [[Alytus|Alytuje]] buvusi betono gamykla nuo [[1976]] metų ėmė nusižiūrėjusi vakarietišku pavyzdžiu gaminti surenkamus namus. Taip ir atsirado alytnamiai - iš išvaizdos, kaip sovietmečiui, tai gana gražūs, bet realiai tai daug visokių keiksmų ir patyčių sukeldavę labai daug, ir iki šiolei dar prisimenami blogu žodžiu. | ||
| 11 eilutė: | 12 eilutė: | ||
Pagal oficialius sovietmečio normatyvus vieno alytnamio šildymui per metus turėjo būti sunaudojama apie 8 tonas kuro. Čia teoriškai. Praktiškai gi būdavo, kad jei žiema šalta ir ilga, o alytnamis prasčiau pastatytas, o šeima nori gyventi kiek maloniau - tai sąnaudos pasiekdavo ir 2-3 kartus didesnį lygį. Aišku, tą sau leisti galėjo nebent tiktai tie, kas galėjo to kuro gauti neribotais kiekiais ir už dyką. Kitaip tariant - tiktai tie, kas turėjo skysto kuro katilus ir priėjimą prie kolchozų kuro, skirto visokiems traktoriams, kurį galėdavo vogti. Tai tokiu atveju, aišku, didelės problemos tas kuras nesudarydavo ir šildymas irgi nebuvo problema. Tokie namai būdavo iš tolo atpažįstami, nes matydavosi, kad pasistatę nemažą cisterną kurui kur nors šalimais. | Pagal oficialius sovietmečio normatyvus vieno alytnamio šildymui per metus turėjo būti sunaudojama apie 8 tonas kuro. Čia teoriškai. Praktiškai gi būdavo, kad jei žiema šalta ir ilga, o alytnamis prasčiau pastatytas, o šeima nori gyventi kiek maloniau - tai sąnaudos pasiekdavo ir 2-3 kartus didesnį lygį. Aišku, tą sau leisti galėjo nebent tiktai tie, kas galėjo to kuro gauti neribotais kiekiais ir už dyką. Kitaip tariant - tiktai tie, kas turėjo skysto kuro katilus ir priėjimą prie kolchozų kuro, skirto visokiems traktoriams, kurį galėdavo vogti. Tai tokiu atveju, aišku, didelės problemos tas kuras nesudarydavo ir šildymas irgi nebuvo problema. Tokie namai būdavo iš tolo atpažįstami, nes matydavosi, kad pasistatę nemažą cisterną kurui kur nors šalimais. | ||
Visgi dažniausiai po alytnamio pastatymo gyventojai imdavosi visokių gudrybių, kad tik pasidarytų bent kiek mažiau šalta - kaip nors papildomai apsikalti sienas iš vidaus medinėmis lentomis, į tarpus prigrūsti kokių nors pjuvenų, drožlių, porolono ar kitų apšiltinančių medžiagų. Gudresni susiprasdavo apsikasti papildomu sluoksniu žemių pamatus, nes tai irgi truputį pridėdavo šilumos. Kai kurie įsirengdavo gyvenamus kambarius rūsyje - nes ten būdavo labai smarkiai šilčiau, nes nebūdavo tokių kiaurų sienų. Dar kitos šeimos greta namo iš paprastų plytų pasistatydavo esą "vasaros virtuvę", bet su vienu-dviem kambariais, o žiemą, per didesnius šalčius, būdavo, kad gyvendavo joje. | Visgi dažniausiai po alytnamio pastatymo gyventojai imdavosi visokių gudrybių, kad tik pasidarytų bent kiek mažiau šalta - kaip nors papildomai apsikalti sienas iš vidaus medinėmis lentomis, į tarpus prigrūsti kokių nors [[Pjuvenos|pjuvenų]], drožlių, porolono ar kitų apšiltinančių medžiagų. Gudresni susiprasdavo apsikasti papildomu sluoksniu žemių pamatus, nes tai irgi truputį pridėdavo šilumos. Kai kurie įsirengdavo gyvenamus kambarius rūsyje - nes ten būdavo labai smarkiai šilčiau, nes nebūdavo tokių kiaurų sienų. Dar kitos šeimos greta namo iš paprastų plytų pasistatydavo esą "vasaros virtuvę", bet su vienu-dviem kambariais, o žiemą, per didesnius šalčius, būdavo, kad gyvendavo joje. | ||