Šriftas

Šriftas - tai tiesiog toksai būdas, kaip užrašomos visokios raidės. Tai kadangi raidžių išvaizda gali būti ganėtinai įvairi, tai gaunasi, kad ir šriftai būna įvairūs, pagal visokį skonį, išmonę ir fantaziją.

Visgi nuo senų laikų yra išskiriami įvairūs klasikiniai šriftai, kurie laikomi tais pavyzdiniais, kurie labai plačiai visur paskui naudojami.

Tiems gi, kas gyvenę normaliame pasaulyje, žinoma, kad bendrai imant, įvairiausi šriftai skirstomi į kelias rūšis:

• Romaniniai, pagrindinai Antikva - tai iš Senovės Romos atėjusios raidės, Lietuvoje dar vadinamos spausdintinėmis raidėmis, nes dažniausiai pasitaikydavo spaudoje
  • Su užkarpomis (serifai), kurie geriau tinkami knygoms spausdinti, nes tos užkarpos gerai atžymi raidžių galus
  • Be užkarpų (sans serifai), kurie bendrai kiek švariau ir gryniau atrodo, labiau tinka visokiems logotipams ir panašiai
• Gotikiniai šriftai, daugiausiai Tekstūra ir Fraktūra (pastaroji naudota Vokietijoje iki pat XXa. vidurio), šiais laikais išnykę, nes žmonės nesugeba šitų raidžių perskaityti. Tiesa, kiek supaprastintos versijos naudojamos ir šiandien, pvz. New York Times logotipe
• Kursyviniai šriftai, italikiniai, skriptiniai arba dar taip vadinami rašytiniai, daugiausiai naudojami, kai rašoma ranka

Kursyviniai šriftai šiais laikais dažniausiai kuriami kaip įprastų romaninio tipo šriftų variantai, kur raidės palenkiamos dešinėn, kad kiek primintų rašytines. Tuo tarpu įprasti rašytiniai šriftai paprastai sudaro atskirą klasę. Juokinga, bet kartais kursyvinių šriftų variantai turi dar savo antrąsyk kursyvinius variantus, kurie labiau kursyviniai.

Pipedijai žinomi specifiniai šriftai

• Comic Sans MS - šito geriau niekada ir niekur nenaudokit, nes iš jūsų tyčiosis paskui ir laikys debilais