Petiletkė

Petiletkė - dar vadinta kaip penkmetis arba penkmečio planas - toksai sovietinės planinės ekonomikos esminio planavimo periodas ir matas, toksai specialus planas, per kurį būdavo numatoma, kiek kas per penkis metus turi prigaminti kokių nors prekių, įrangos ar dar kažko.

Kadangi Politbiuras reikalaudavo gaminti visko vis daugiau ir daugiau, tai sovietmečiu planai pavirsdavo į dideles nesąmones, kurių vienas iš bendrų, tipiškiausių bruožų būdavo tai, kad priplanuojama būdavo belenkiek daugiau, nei įmanoma normaliai prigaminti - nesvarbu, ar reikia kažką gaminti, ar nereikia.

Tai dėl to būdavo viskas gaminama belenkaip didesniais kiekiais, kad tik neduotų valdžia per galvą, o taip pat būdavo ir du susiję reiškiniai:

• Masinis prirašinėjimas - t.y., visko, kas įmanoma falsifikavimas, kad tik gautųsi didesni skaičiai ir gautųsi pavaizduoti, kad prigaminta kažko daugiau
• Visiškas kokybės nekontroliavimas, virstantis legendarine, iki šiol daugelio prisimenama sovietine kokybe, kai netgi absurdiškiausias brokas būdavo praleidžiamas, kaip esą geros prekės

Tie gamyklų ar kitų įmonių vadovai, kurie sugebėdavo pasiekti ar viršyti petiletkės planus, būdavo visaip apdovanojami, paaukštinami, gaudavo premijas, visokias privilegijas, pvz., galimybes pasistatyti padidintus butus ar vilas, gaudavo naujas mašinas ir taip toliau. Gi tie, kas nesugebėdavo įvykdyti petiletkės, būdavo baudžiami, nepriklausomai nuo to, ar įvykdyti buvo įmanoma, ar ne.

Tai dėl to petiletkės įvykdymas būdavo esminis prioritetas, o kadangi visi žinojo, kad jokios kokybės niekas nežiūrės ir netikrins, tai sovietinė kokybė čia bujojo visame gražume.