Beržinė košė

Šio straipsnio neapykanta aplenkė visus limitus.  Prašome žiūrėti aptarimą. DĖMESIO!!! Už šito straipsnio neutralumo didinimą smarkiai gresia BANAS!!!!!

Periferinės nervų sistemos stimuliacija arba liaudiškai Beržinė košė - visai jau ne košė, o netgi priešingai - čia kai per subinę skaudžiai gauni. Aišku, gal tai ir nėra pedagogiška, bet ale mes gi praktikuojam kartais, kad vaikams, kai neklauso, tai reikia per subinę užtvot, kad suprastų, jog elgesys atneša blogas pasekmes ir bausmes. Nes jau geriau apie tai, kas yra bausmė sužinot iš mylinčių gimdytojų, nei iš kokių nors mentų ar dar blogiau - nusikaltėlių. Nes nepatyręs bausmės ir nesupratęs šios sąvokos esmingumo, vaikas negalės ir ateity suvokti, kad baudžiamumas yra neišvengiamas, o nebaudžiamumas - netoleruotinas.

Psichiatrijoje skaitoma, kad periferinės nervų sistemos stimuliacija tradiciniais metodais yra nepakankamai efektyvi, neduoda stipraus ar išvis aiškiau identifikuojamo terapinio efekto. Todėl vykdant stacionarinį gydymą, vietoj to patartina taikyti neuromediacinę ar elektrokonvulsinę terapiją kombinacijoje su neuroleptikais.

Beržinės košės taikymo pagrindai

Duodant vaikui beržinės košės, labai svarbu nepamiršti kelių dalykų, jie tiesiog būtini, nes kitaip jokio efekto iš beržo košės nebus:

1. Bausmė turi būti savalaikė, operatyvi. Tuo atveju, jei nuo prasižengimo iki bausmės praėjo kelios dienos - vaikas gali paprasčiausiai nesuvokti, kad yra baudžiamas už savo poelgius. Laikas, per kurį galima bausti už nusižengimą, tuo mažesnis, kuo vaikas jaunesnis. 3 metų vaikui tai tebūtų kelios minutės, 7-mečiui - koks pusdienis, o 14-mečiui paaugliui - ir kelių dienų tarpas. Svarbu neuždelsti - per ilgai laukus, bausmė tampa beprasmiu ir netgi pedagogiškai žalingu kankinimu, o ne auklėjimo priemone.
2. Bausmė turi būti tikrai adekvati. Negalima bausti už tai, kas atsitiko netyčia, už nelaimes. Galima bausti tik už tuos nusižengimus, kurie padaryti tyčia, sąmoningai, suprantant, kad daromas negeras dalykas. Jei vaikas kažką padarė, nežinodamas, kad daro blogą darbą - reikia jam paaiškinti, o ne bausti. Bausmė neturi būti per didelė - per didelė vietoj auklėjimo efekto duos paprasčiausią vaiko nusivylimą, neapykantą bei panieką. Bausmė neturi būti ir per maža ar simbolinė: jei jau duodate per subinę, duokite taip, kad pajustų skausmą. Neverta lupti rykšte už supurvintas kelnes, bet neverta apsiriboti švelniu pliaukštelėjimu už iškultą langą.
3. Būtinai paaiškinkite vaikui, už ką jis baudžiamas. Paaiškinkite prieš tai, kai lupsite. Paaiškinkite ramiai, be riksmų ir plūdimo, tiksliai įvardinkite, kad bausmė yra skirta už nusižengimą. Nes vaikai yra visai kitokie, nei suaugę žmonės. Be paaiškinimo, jie gali ir nesuprasti, už ką yra nubausti.

Ir esminis dalykas: bausmė - tai ne atpildas už nusižengimą. Bausmė - tai tiktai atgrąsymo priemonė. Todėl bausmė turi būti neišvengiama, tačiau išimtinė auklėjimo priemonė. Baudžiama turi būti tik tuo atveju, jei vaikais sąmoningai nusižengė, žinodamas, kad už nusižengimą bus nubaustas. Neturi būti lupama už tai, kad vaikas nežinojo, kad daro kažką negero.

Praktinė beržinės košės metodika

• Rekomenduojame vaiką lupti tiktai plona, lygia vytele - tam puikiausiai tinka nuskabyta beržo šakelė (nuo to ir beržinės košės pavadinimas), gerai tinka ir lazdyno ar kito medžio vytelė - svarbu, kad ji būtų plona (iki 0,5cm drūtgalyje, apie 3-4mm viduryje), stangri ir elastinga.
• Lupti reikia, numovus kelnes, per pliką užpakalį, netaikyti per nugarą, o tiktai per sėdmenis - šieji yra minkšti, gerai sugeria rykštės smūgius, todėl lupimas gaunasi skausmingu, tačiau nepavojingu.
• Lupant, vaikas turi būti laikomas taip, kad negalėtų judėti ir išsprūsti ar susižeisti (o šitai gali atsitikti, kai jis gaus rykštės). Paprasčiausias būdas - pastatyti vaiką keturiomis, užsėsti jį atsargiai suspaudžiant šlaunimis per liemenį, nusisukus į priešingą, nei vaikas pusę: šitaip vaikas negalės išsprūsti, o ir susižeisti, tuo tarpu lupti bus visai patogu. Mažesnį vaiką galima tiesiog persimesti per vieną kelią, kita koja jį prispaudžiant.
• Kategoriškai nerekomenduojame lupimui vartoti žaislų ar kitų reikmenų - bausmės įrankis turi asocijuotis išimtinai tiktai su bausme ir daugiau su niekuo. Lupti vaiką šokdyne ar kitu žaidimams naudojamu daiktu - viena iš kvailiausių pedagoginių klaidų, kurias tik gali padaryti tėvai: šitaip tik sukelsite vaikui asociaciją tarp žaidimo ir bausmės, bendravimo ir lupimo, blogu atveju - gali netgi kilti neurozė.
• Nerekomenduojame lupti laido gabalu ar šokdyne - dėl gan didelio tankio šokdynės guma ar laidas palieka sąlyginai gilius, lėtai gyjančius sužeidimus, gali netgi sukelti lėtines ligas.
• Kategoriškai įspėjame, kad jokiais būdais negalima naudoti plataus ar sunkią sagtį turinčio diržo, grandinės (netgi ploniausios), ar kitų masyvesnių ar storų įnagių! Tai gali sukelti visiškai nenumatytų ir sunkių sužalojimų, vidaus organų pažeidimų, kai kurie iš jų pasimatyti gali tik praėjus kelioms dienoms!

Įspėjame

Įspėjame, kad kai dabar visokie bepročiai^{[reikalingas šaltinis]} galvoja, esą bausmių jokių - nei moralinių, nei fizinių taikyt negalima, tai čia žinokit, pavojinga taip vaikus auklėti, o gal ir negalima išvis. Tai paskui atsiranda visokie atvejai, kaip kad Marijampolės dibilės kad, kur kapinėse kryžius vartė ir ant kapų myžo: puiki pasekmė, kai vaikas tiki savo nebaudžiamumu.