Nepažįstamoji iš Senos

Nepažįstamoji iš Senos - tokia romantinė paskenduolė, inspiravusi dešimtis visokių apsakymų pradžioje Prancūzijoje, o vėliau - ir kitose Europos šalyse. Praėjus ketvirčiui amžiaus po anos nusiskandinimo, istorija pasiekė ir garsų lietuvių literatūros klasiką Antaną Vienuolį, katras kažkurią nelaimingą istorijėlę išvertė, pagražino, pataisė taip, kad būtų apie kažkokį kaimą ir paleido apyvarton.

Nepažįstamoji iš Senos reale buvo tiesiog kažkokia paauglė, katra ne tai buvo įmesta vandenin, ne tai šiaip įšoko, o pragulėjusi per Paryžių tekančioje upėje gal metus, jei ne daugiau, buvo ištraukta. Kadangi lavonas neblogai išsilaikė, o kartu dar ir papurto, tai atrodė visai neblogai - blyškus, baltas, be lavondėmių. Taip paauglė ėmė ir sukėlė tuomečiams verksmingiems romantikams daug visokių minčių apie tai, kokia ten graži mergina ir kokia nelaiminga meilė matyt galėjo būti.

Apie 1880 metus kaip tik buvo tokios mados, kad viską aiškinti nelaimingomis dvasingomis gyvenimo istorijomis. Taip kad greitai visokie rašytojėliai prikūrė apsakymų apie tai, kad nelaiminga meilė nužudė vargšę merginą, kuri nusižudė. Patoanatomai gi tiktai nustatė, kad tai merginai buvo 16 metų, bet nelaimingos meilės požymių nerado. Taip kad visgi šitą versiją derėtų atmesti.

Vienok kadangi nepavyko identifikuoti, kas ten per ta paauglė buvo, ir netgi ieškant dingusiųjų, taip ir nepavyko nei vienos dingusios paauglės atrasti, tai įtikinamiausias spėjimas čia būtų, kad tai buvo į Paryžių uždarbiauti atvykusi prostitutė, kurią į vandenį įmetė jos konkurentės. Vienok šita versija irgi graži, mat romantikos ištroškę tuomečiai menininkai prostitutes irgi laikydavo labai nelaimingomis, labai dvasingomis ir taip toliau.

Taigi, paskenduolė iš Senos smarkiai išpopuliarėjo, mat ją prieš laidotuves balzamavę lavonų meistrai gražiai suformavo veidą, suteikdami šiam šypseną, o balta paskendėlės oda irgi pridavė negyvėlei kažkokio šarmo. Taip kad neurotinės isterikos apie meilės ir mirties dvasingumą tęsėsi ilgai - štai dabar ir turi mokinukai mokyklose mokytis apie nelaimingas savižudes.

Vienok apie 1958 kažkokia firma, gaminanti manekenus medikų mokymui sukūrė specialią versiją, skirtą paskenduolių gaivinimo treniruotėms. Tai paskum, norėdami pasireklamuoti, pasiskelbė, esą čia irgi kūrė pagal tos paskenduolės pomirtinę kaukę. Vienok čia vėlgi reikia pasakyti, kad neaišku, kiek tame pigios reklamos, nes nelabai panaši gavosi.