4 187
pakeitimai
Dvėsti: Skirtumas tarp puslapio versijų
papildymas ir kategorija
(papildymas ir kategorija) |
|||
| (nerodoma 2 tarpinės versijos, sukurtos vieno naudotojo) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''Dvėsti''' yra senas lietuviškas veiksmažodis, kurio reikšmė yra ekvivalentiška žodžio ''mirti'' reikšmei. Dėl sunkiai suprantamų priežasčių, žodis ''dvėsti'' lietuvių kultūroje yra laikomas vulgariu žodžiu, kurį pavartoti žmogaus atžvilgiu yra neįsivaizduojamas chamiškumas. | '''Dvėsti''' yra senas lietuviškas veiksmažodis, kurio reikšmė yra ekvivalentiška žodžio ''mirti'' reikšmei. Dėl sunkiai suprantamų priežasčių, žodis ''dvėsti'' oficiozinėje [[lietuviai|lietuvių]] kultūroje yra laikomas vulgariu žodžiu, kurį pavartoti žmogaus atžvilgiu yra neįsivaizduojamas chamiškumas. | ||
== Etimologija == | == Etimologija == | ||
Veiksmažodžio ''dvėsti'' šaknis yra išvesta iš daiktavardžio ''dvasia''. Senobės lietuviai žmogaus atžvilgiu vietoj dabartinio ''numirti'' vartodavo ''išdvėsti'' arba ''nudvėsti'': ''"Manuo tievuks i motulė nudvėso, tai i palikam kap stovym."'' Priešdėliai ''iš-'' ir ''nu-'' nurodo išėjimo arba pasišalinimo veiksmą, o ''dvėsti'', kaip jau minėta, kilęs iš žodžio ''dvasia''. Taigi, ''išdvėsti'' arba ''nudvėsti'' - dvasiai [iš kūno] išeiti. Kadangi, anot katalikų teologijos, dvasią turi tiktai žmogus, tai gaunasi tikras absurdo teatras drausti žodį ''dvėsti'' kai kalbama apie žmogų ir leisti vartoti tiktai kalbant apie gyvūnus, kurie neturi jokios dvasios. Nors tai gal ir tipiška [[klerikalai|klerikalų]] blevyzgoms... | |||
== Vartosena == | |||
Tai vat šitaip ir darom išvadą, kad žodis "dvėsti" vartotinas visais atvejais, gi tuo tarpu "mirti" - tik kalbant apie bites ir žmones, nes tik pas šiuosius ateina [[Giltinė]] - [[Mirtis]], o gi pas kitus gyvūnus - tiktai koks mėsininkas su peiliu, medžiotojas ar spąstai... Taip kad ir žinokite tikrąją vartoseną, o ne [[kunigai|kunigų]] bei [[kalbainiai|kalbainių]] klausykit. | |||
[[Category:Veiksmažodžiai]] | |||