2 878
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Ribinis asmenybės sutrikimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''Ribinis sutrikimas''' arba dabar taip vadinamas '''ribinis asmenybės sutrikimas''' ([[anglų kalba]] - ''borderline personality disorder'') anksčiau buvo daugiausiai priskiriamas kokioms nors kitoms ligoms, pvz., [[maniakalinė depresinė psichozė|maniakalinei depresinei psichozei]] ar, gal netgi dar dažniau - [[schizofrenija|schizofrenijai]], nes sunkiais atvejais nučiuoždavo stogas gi iki labai nemenko. | '''Ribinis sutrikimas''' arba dabar taip vadinamas '''Emociškai nestabilus asmenybės sutrikimas''' '''ribinis asmenybės sutrikimas''' ([[anglų kalba]] - ''borderline personality disorder'') anksčiau buvo daugiausiai priskiriamas kokioms nors kitoms ligoms, pvz., [[maniakalinė depresinė psichozė|maniakalinei depresinei psichozei]] ar, gal netgi dar dažniau - [[schizofrenija|schizofrenijai]], nes sunkiais atvejais nučiuoždavo stogas gi iki labai nemenko. | ||
Plačiuose psichologų, psichoterapeutų ir kriminologų sluoksniuose šitie vadinami žargoniškai - '''borderlainai'''. | Plačiuose psichologų, psichoterapeutų ir kriminologų sluoksniuose šitie vadinami žargoniškai - '''borderlainai''' arba netgi išvis kaip '''borderiai'''. | ||
Čia paprastas sutrikimas, bet dėl savo paprastumo šimtą metų jaukęs visokiems psichiatrams protus ir iki pat dabar tebejaukiantis. O jaukia gi tik dėl to, kad toksai nei šioksai, nei toksai - lyg ir nėra jau [[neurozė]], nes kai stogas žmogui čiuožteli, tai kažkodėl per smarkiai, o bet tačiau nėra ir [[psichozė]], nes kažko dar trūksta. Toksai tarpinis sutrikimas, ant ribos. | Čia paprastas sutrikimas, bet dėl savo paprastumo šimtą metų jaukęs visokiems psichiatrams protus ir iki pat dabar tebejaukiantis. O jaukia gi tik dėl to, kad toksai nei šioksai, nei toksai - lyg ir nėra jau [[neurozė]], nes kai stogas žmogui čiuožteli, tai kažkodėl per smarkiai, o bet tačiau nėra ir [[psichozė]], nes kažko dar trūksta. Toksai tarpinis sutrikimas, ant ribos. | ||
| 24 eilutė: | 24 eilutė: | ||
Dėl savo emocinio intensyvumo borderlainai pasižymi tuo, kad sugeba itin smarkiai užkabinti ir į save įkliopinti aplinkinius (būna daug labai smarkiai ir nelaimingai įsimylėjusių gerbėjų), o taip pat tuo, kad neretai pereina į kriminalinį ar pusiau kriminalinį elgesį, patys to elgesio nesuprasdami ir nevertindami, kaip netinkamo. | Dėl savo emocinio intensyvumo borderlainai pasižymi tuo, kad sugeba itin smarkiai užkabinti ir į save įkliopinti aplinkinius (būna daug labai smarkiai ir nelaimingai įsimylėjusių gerbėjų), o taip pat tuo, kad neretai pereina į kriminalinį ar pusiau kriminalinį elgesį, patys to elgesio nesuprasdami ir nevertindami, kaip netinkamo. | ||
== Ribinis asmenybės sutrikimas pagal Freudo pasekėjus == | |||
Bene geriausią ir ilgainiui veiksmingiausią borderlainų terapijos teoriją yra sukūrę [[freudistai]], kurie pirmi šitą sutrikimą į mediciną ir įvedė, ir patį pavadinimą davė. Pastebėjo gi pirmiausiai, kad yra tam tikri žmonės, kiek dažniau moterys, kur į normalių [[neurotikai|neurotikų]] tarpą neįsirašo, nes pernelyg jau intensyviai reaguojantys į viską. Bet netinka ir į [[psichotikai|psichotikų]] tarpą, nes sugeba daugiau ar mažiau susivokti, kad jų elgesys būna neadekvatus, o tai reiškia, kad jų [[kliedesiai]] neatitinka [[klinikiniai kliedesiai|klinikinių kliedesių apibrėžimo]], kurio esmė - kad pacientas pats visiškai niekaip nesuvokia, kad kliedi ir to suvokimo jam pataisyti nesigauna. Borderlainų atveju visgi tas susivokimas, kad kažkas ne taip, pas žmogų visgi veikia. | |||
Štai nuo to ribiškumo borderlainai ir gavo pavadinimą - [[anglų kalba]] "''borderline''" - ribinė linija, nes gavosi toksai labai siaura pereinamoji riba, kurios atvejai pagal teoriją lyg ir išvis neturėtų egzistuoti. | |||
Kai freudistai pradėjo smarkiau gilintis į tuos borderlainus, tai paaiškėjo, kad visi jie turi puikiai išvystytą, tiesiog nuostabią asmenybės dalį - [[Id]], kuri neužspausta, šviečia savo žaismingumu ir kūrybiškumu tiesiog kaip reta - išties šie žmonės būna vienaip ar kitaip išsiskiriantys iš kitų. Tačiau kita asmenybės dalis, [[Superego]], kuri atsakinga už [[sąžinė|sąžinę]], [[moralė|moralę]], visuomenės normų laikymąsi ir taip toliau, čia visiškai silpna ir pajungta tos pat Id dalies malonumams. O tą dalį dar padeda visaip doroti [[Ego]], kurios dėka atsiranda visokios [[demagogijos]], pateisinančios amoralų borderlaino elgesį ir apkaltinančios amoralumu visus kitus žmones. | |||
Kaip sakant, jei borderlaino asmenybė kur nors sukonfliktuoja su aplinka, tai borderlainas ne laikosi sąžinės, o savo sąžinę išsyk pasimodifikuoja taip, kad čia visi kiti kalti dėl visko, bet tik ne jis pats. Ir borderlainui tai puikiai gaunasi, nes borderlaino [[sąžinė]] ir [[moralė]] yra maždaug tokio lygio, kaip pas laukinę katę - t.y., iš esmės, jokia. | |||
Tai pagal psichoterapijos teoriją, gaunasi kad borderlainams terapinti reikia ne ieškoti vaikystės traumų, kaip kitais atvejais, o tiesiog bukai ir ilgai auginti [[Superego]] - tol, kol tas pradės bent kažkiek dominuoti ir tą [[Id]] valdyti. Patyrusių psichoterapeutų, dirbusių su borderlainais, vertinimai - tam prireikia nuo kelių iki keliolikos metų, o rezultatas gaunasi grubiai kokia puse atvejų. | |||
Kiek pastebėjo tie patys psichoterapeutai, psichoterapijos efektyvumas būna [[literaliai]] kartais didesnis, jei borderlainas yra kontroliuojamas institucijų, pvz., teisėsaugos, nes buvo prisidirbęs. Tai tada borderlainas pyksta ir siunta ant tų institucijų, bet būna verčiamas terapintis, o terapija tada stebėtinai gerai padeda. Borderlaino [[Superego]] tada gauna labai gerą įrankį prieš [[Id]] - grąsinimus, kad "žiūrėk, nesilaikysi šitos sąžinės ir moralės - vėl gausi sėdėt už grotų". Terapijos metu borderlaino [[Ego]] gauna logiškų moralės taisyklių rinkinį ir tampa labai stipriu Superego palaikytoju, nes gali paaiškinti moralės normų nesilaikymo pasekmes. Tokį vidinį prižiūrėtoją išsiugdęs borderlainas paskui stebėtinai gerai išmoksta adaptuotis, o tam prižiūrėtojui vystantis, ilgainiui pasikeičia tiek, kad pasidaro visai ne borderlainu, o tiesiog normaliu žmogumi. | |||
Ta dalis froidistų, kuri šitais borderlainais užsiima, borderlainų egzistavimą laiko rimčiausiu ir ryškiausiu Freudo teorijų įrodymu, demonstruojančiu, kaip veikia [[Id]], [[Ego]] ir [[Superego]] santykiai ir kas būna, kai viena iš dalių pažeidžiama. | |||