Omnibusas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pirmas transportas, savo paskirtimi panašus į omnibusus, buvo [[Blaise Pascal]] sugalvotos viešosios karietos, kurios penkiais maršrutais važinėjo po [[Paryžius|Paryžių]]. Tokia paslauga buvo įvesta [[1662]] metais, pradėjo veikti [[kovo 18]] dieną. Anuometės karietos talpindavo tik po 5 žmones, bet ilgainiui ne per daug pasiteisino. Karietos turėjo dvi problemas - keleiviams būdavo nelabai patogu laipioti, o skirtingi žmonės būdavo susiglaudę vieni su kitais. Tas glaustymasis kėlė tokį pasipiktinimą, kad anuometė valdžia greitai uždraudė tomis karietomis naudotis prastuomenei, kad turtingiems žmonėms nereiktų su jais liestis. Dėl tokių draudimų karietos buvo naudojamos ribotai ir galų gale iš viešojo miestų transrpoto nunyko, liko tik tarpmiestiniams susisiekimui.

Vėliau įvairiose šalyse vystėsi ir tobulėjo kiek kitokios, talpesnės vežimų konstrukcijos, o galų gale [[XIXa.]] pirmoje pusėje, pirmiausiai [[Paryžius|Paryžiuje]], o paskui ir [[Londonas|Londone]] atsirado gerokai didesni, kitokios konstrukcijos vežimai, talpinantys gan daug keleivių, traukiami poros arklių ir važinėjantys iš anksto nustatytu maršrutu. Tuose vežimuose sėdynės buvo įrengtos taip, kad keleiviams vieniems su kitais glaustytis jau nebereiktų.

Esminis omnibuso skirtumas nuo karietos - kad karietoje yra dvi plačios, skersai vežimo stovinčios sėdynės, skirtos 2-3 žmonėms kiekviena, ir tos sėdynės yra viena prieš kitą, t.y., keleiviai žiūri vieni į kitus. Taip sėdint, keleiviams nėra patogu įlipti ar išlipti, o ir būdos talpa yra gan mažoka, nėra stovimų vietų. Klasikinis omnibusas tuo tarpu dvi išilginėmis eilėmis išdėstytas sėdynes, t.y., turi po tris-keturias vietas kairėje ir dešinėje vežimo pusėje. Tarp sėdynių yra išilgai vežimo esantis tuščias tarpas, skirtas keleiviams praeiti. Žodžiu, sėdynių išdėstymas omnibuse yra panašesnis į tą, kuris būna dabartiniuose autobusuose. Kartais sėdynės būdavo išdėstytos taip, kad keleivis žiūrėtų pirmyn, tai tada keleiviams išvis nei nereikdavo glaustytis, nes jie sėdėdavo paskirai.

Nors sėdynių išdėstymas gali būti įvairus, sėdynių eilių skaičius irgi (kai kurios karietos turėdavo tris ar keturias sėdynių eiles), esminis omnibuso skirtumas nuo karietos - tai sėdynių išdėstymas ir tarp jų esantis išilginis praėjimas, durys įlipti keleiviams yra omnibuso gale. Karietoje sėdynės ir praėjimai yra skersai, o durys yra viename arba abiejuose karietos šonuose.

Kasikiniai omnibusai talpindavo iki šešių keleivių, bet ilgainiui jų talpa po truputį didėjo, ypač tuose miestuose, kurie būdavo be kalvų. Esant tokiam sėdynių išdėstymui, kartais, jei jau labai iš bėdos, būdavo galima sutalpinti ir daugiau kaip šešis-aštuonis keleivius - nes atsirasdavo kelios stovimos vietos, o kitais atvejais - dar ir sėdimos vietos ant stogo.

 

Vėlesniais laikais omnibusai buvo patobulinti - perkelti ant bėgių. Taip atsirado [[arklinis tramvajus]], kurio esminis privalumas buvo labai maža ratų trintis, dėl ko arkliai pavagdavo daug mažiau ir galėdavo vežti daug didesnį krovinį. Kitas patobulintas omnibusų variantas buvo tiesiog motoriniai omnibusai, t.y., ankstyvieji autobusai, kurie turėdavo tuos pat omnibusų kėbulus, ir priekyje įtaisytą vairuotojo kabiną.