Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Turbo Pascal: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
nėra keitimo aprašymo
(Naujas puslapis: '''Turbo Pascal''' - tokia Pascal kalbos versija, sukurta Borland kompanijos. Lyginant su įprastu Pascal, vėlesnėse versijose turėjo papildymus, perimtus dalinai iš Modula kalbos, skirtus objektiniam programavimui, o taip pat kai kuriuos paties Borland įvestus pagerinimus, pvz., galimybę įterpti asemblerio intarpus ir panašiai. Kai buvo išleistas 1983 metais, Turbo Pascal išsiskyrė nepaprastai greitu i...)
 
 
1 eilutė: 1 eilutė:
'''Turbo Pascal''' - tokia [[Pascal]] kalbos versija, sukurta [[Borland]] kompanijos. Lyginant su įprastu Pascal, vėlesnėse versijose turėjo papildymus, perimtus dalinai iš [[Modula]] kalbos, skirtus [[objektinis programavimas|objektiniam programavimui]], o taip pat kai kuriuos paties Borland įvestus pagerinimus, pvz., galimybę įterpti [[asembleris|asemblerio]] intarpus ir panašiai.
'''Turbo Pascal''' - tokia [[Pascal]] kalbos versija, sukurta [[Borland]] kompanijos. Lyginant su įprastu Pascal, vėlesnėse versijose turėjo papildymus, perimtus dalinai iš [[Modula]] kalbos, skirtus [[objektinis programavimas|objektiniam programavimui]], o taip pat kai kuriuos paties Borland įvestus pagerinimus, pvz., galimybę įterpti [[asembleris|asemblerio]] intarpus ir panašiai.


Kai buvo išleistas [[1983]] metais, Turbo Pascal išsiskyrė nepaprastai greitu ir mažai atminties reikalavusiu [[kompiliatorius|kompiliatoriumi]], dėl ko padarė gan juntamą perversmą [[PC]] kompiuterių programavime. Iki tol buvę [[aukšto lygio programavimo kalbos|aukšto lygio programavimo kalbų]] kompiliatoriai užimdavo baisiai daug vietos, dirbdavo baisiai lėtai ir generuodavo labai didelį ir lėtą kodą. Praktikoje dauguma gamintojų skaitė, kad aukšto lygio kalbos [[PC]] tipo kompiuteriams nelabai tinkamos, nes ir ant tų kompiuterių nepaeina, ir duoda rezultatą, kuris ant tų kompiuterių nedirba. Taigi, visi programuodavo arba [[asmebleris|asembleriu]], arba, iš bėdos, kokia tai [[C kalba]].
Kai buvo išleistas [[1983]] metais, Turbo Pascal išsiskyrė nepaprastai greitu ir mažai atminties reikalavusiu [[kompiliatorius|kompiliatoriumi]], dėl ko padarė gan juntamą perversmą [[PC]] kompiuterių programavime. Iki tol buvę [[aukšto lygio programavimo kalbos|aukšto lygio programavimo kalbų]] kompiliatoriai užimdavo baisiai daug vietos, dirbdavo baisiai lėtai ir generuodavo labai didelį ir lėtą kodą. Praktikoje dauguma gamintojų skaitė, kad aukšto lygio kalbos [[PC]] tipo kompiuteriams nelabai tinkamos, nes ir ant tų kompiuterių nepaeina, ir duoda rezultatą, kuris ant tų kompiuterių nedirba. Taigi, visi programuodavo arba [[asembleris|asembleriu]], arba, iš bėdos, kokia tai [[C kalba]].


Ir vat čia išlindo Borland firma, kuri kažkaip sugebėjo visiškai nuo nulio perkonstruoti [[Pascal]] kompiliatorių, atsižvelgdama būtent į tas savybes, kurias toje kalboje atidirbinėjo [[Niklaus Wirth]] - t.y., kad kompiliatoriui pakaktų vieno praėjimo pilnai kompiliacijai, ir kad tas kompiliavimas būtų greitas, ir kad kodas galėtų būti kraštutinai gerai optimizuotas.
Ir vat čia išlindo Borland firma, kuri kažkaip sugebėjo visiškai nuo nulio perkonstruoti [[Pascal]] kompiliatorių, atsižvelgdama būtent į tas savybes, kurias toje kalboje atidirbinėjo [[Niklaus Wirth]] - t.y., kad kompiliatoriui pakaktų vieno praėjimo pilnai kompiliacijai, ir kad tas kompiliavimas būtų greitas, ir kad kodas galėtų būti kraštutinai gerai optimizuotas.
385

pakeitimai

Naršymo meniu