224
pakeitimai
Šviesingumas: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
(Naujas puslapis: '''Šviesingumas''' - tai toksai objektyvo gebėjimas praleisti šviesą, išreiškiamas apertūros santykiu su fokusavimo gyliu - f/N, kas reiškia maždaug kiek šviesos praeis per objektyvo skylę ir pateks į fotomatricą ar fotojuostos kadrą. Kaip galima suprasti iš elementarios aritmetikos - tai kuo tasai N bus mažesnis, tuo skaičius gausis didesnis ir geresnis. Praktikoje šiais laikais aukšto šviesingumo objektyvai...) |
|||
| 8 eilutė: | 8 eilutė: | ||
Aukštą šviesingumą pasiekti labai sunku - tai reiškia, kad reikia šviesą iš didelio skersmens stiklo sutraukti į mažą matricos plotą, o tai reiškia, kad šviesą reikia laužti dideliame kiekyje linzių, o dėl to atsiranda baisūs kiekiai iškraipymų, o norint išvengti tų iškraipymų, tenka naudoti klaikaus retumo ir brangumo egzotinius stiklus ir išvis didelius kristalus, nupoliruotus į linzės formą, o tai galų gale reiškia, kad kaina pasidaro tokia, kad [[maža nepasirodytų]]. Tai todėl paprastai apsiribojama gana nesudėtingais daug mažesnio šviesingumo stiklais. | Aukštą šviesingumą pasiekti labai sunku - tai reiškia, kad reikia šviesą iš didelio skersmens stiklo sutraukti į mažą matricos plotą, o tai reiškia, kad šviesą reikia laužti dideliame kiekyje linzių, o dėl to atsiranda baisūs kiekiai iškraipymų, o norint išvengti tų iškraipymų, tenka naudoti klaikaus retumo ir brangumo egzotinius stiklus ir išvis didelius kristalus, nupoliruotus į linzės formą, o tai galų gale reiškia, kad kaina pasidaro tokia, kad [[maža nepasirodytų]]. Tai todėl paprastai apsiribojama gana nesudėtingais daug mažesnio šviesingumo stiklais. | ||
Tarp tų specialių stiklų pilna būna visokios keistos egzotikos, pradedant visokiais laboratorijose išaugintais, supjaustytais ir į linzes supoliruotais kristalais ir baigiant itin didelio tankio stiklais - pageidautina, kad būtų kuo didesnė šviesos laužimo geba, esant kuo mažesnei [[dispersija|dispersijai]]. Kadangi yra toksai empirinis dėsnis, kad didesnio tankio stiklas turi didesnę laužiamąją gebą, tai čia galima surasti visokių stiklų, kuriuose pilna visokių priedų iš tokių elementų, kaip [[lantanas]], [[toris]], [[baris]] ir panašūs. Kadangi dalis šių medžiagų yra dar ir radioaktyvios (kaip kad toris), tai tarp padidinto šviesingumo objektyvų, ypač tarp senų, neretai pasitaiko dar ir radiaciją visai juntamai skleidžiantys. Negana to, tokie objektyvai, einant laikui, dar ir pagelsta, pradėdami juntamai iškraipyti (tiesiog filtruoti) spalvas, dėl ko juos paskui tenka švitinti visokiais ultravioletais, kad atgautų skaidrumą. Žodžiu, ir kainuoja daug, ir dar komplikacijų duoda. | |||
Visgi jei ir rinksitės mažesnio šviesingumo stiklą, tai bus tikrai labai didelis skirtumas, kur objektyvas bus f/2.4, o kur bus f/1.8, o kur bus koks nors f/5.6. Žodžiu, šviesesnis - geresnis, bet ir brangesnis. | Visgi jei ir rinksitės mažesnio šviesingumo stiklą, tai bus tikrai labai didelis skirtumas, kur objektyvas bus f/2.4, o kur bus f/1.8, o kur bus koks nors f/5.6. Žodžiu, šviesesnis - geresnis, bet ir brangesnis. | ||