1 000
pakeitimų
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
| 9 eilutė: | 9 eilutė: | ||
Sistema iki pat galo ėjo su paprastu [[Motif]] langų menedžeriu ir net be jokio [[CDE]], kas puikiai demonstravo, ant kiek tas CDE buvo nevykęs ir niekam nereikalingas. Aišku, [[teisybės dėlė|teisybės dėlei]] reikia pripažinti, kad SINIX turėjo šiokį tokį primityvų [[desktopas|desktopą]], ko neturėjo CDE. Tasai desktopas iš pirmo žvilgsnio buvo panašus į [[Windows]] ar [[MacOS]], bet jame užėjus į kokį katalogą, keisdavosi viso desktopo vaizdas - taip, lyg desktopas tebūtų buvęs paprastu failų menedžerio langų. Išties taip ir buvo - tiesiog taip vat nežymiai pagerintai, kad failų menedžeris kaip desktopas atrodytų. | Sistema iki pat galo ėjo su paprastu [[Motif]] langų menedžeriu ir net be jokio [[CDE]], kas puikiai demonstravo, ant kiek tas CDE buvo nevykęs ir niekam nereikalingas. Aišku, [[teisybės dėlė|teisybės dėlei]] reikia pripažinti, kad SINIX turėjo šiokį tokį primityvų [[desktopas|desktopą]], ko neturėjo CDE. Tasai desktopas iš pirmo žvilgsnio buvo panašus į [[Windows]] ar [[MacOS]], bet jame užėjus į kokį katalogą, keisdavosi viso desktopo vaizdas - taip, lyg desktopas tebūtų buvęs paprastu failų menedžerio langų. Išties taip ir buvo - tiesiog taip vat nežymiai pagerintai, kad failų menedžeris kaip desktopas atrodytų. | ||
O dar SINIX sistema turėjo ganėtinai paprastą konfigūravimo įrankį su meniu, bet žmonėms būdavo palikta patiems susiprotėti, kad keisti mygtukai "Enter", "Cancel", "Save" ar "Exit" išties veikia tik nuo [[F klavišai|F klavišų]] paspaudimo. Gi info apie tai jokios nebuvo. | O dar SINIX sistema turėjo ganėtinai paprastą konfigūravimo įrankį su meniu, bet žmonėms būdavo palikta patiems susiprotėti, kad keisti mygtukai "Enter", "Cancel", "Save" ar "Exit" išties veikia tik nuo [[F klavišai|F klavišų]] paspaudimo. Gi info apie tai jokios nebuvo. O dar buvo atskiras ir naudingas įrankis, per kurį galima buvo prikonfigūruoti krūvą grafinių [[X-Window]] terminalų, kad vartotojai galėtų turėti grafinį vaizdą ekrane, nors kompiuteris tėra koksai tai [[plonas klientas]], kuriame pačiame netgi failai nesaugomi. Matomai didelės korporacijos vienu metu tokias sistemas smarkiai mėgdavo ir mokėdavo už tai didelius pinigus. | ||
Kad dar labiau visus pradžiugintų, SINIX sistema dalį dokumentacijos turėdavo tik [[vokiečių kalba]]... | Kad dar labiau visus pradžiugintų, SINIX sistema dalį dokumentacijos turėdavo tik [[vokiečių kalba]]... | ||
pakeitimų