1 000
pakeitimų
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
| 4 eilutė: | 4 eilutė: | ||
Naudojamas daugiausiai [[puslaidininkiai|puslaidininkių gamyboje]], kai reikia pašalinti bet kokias, net mažiausias organinių medžiagų priemaišas iš žaliavos ar nuo [[mikroschemos|mikroschemų]] paviršiaus. Kadangi tirpalas nuėda bet kokią organiką, tai paviršius šitaip ir būna išvalomas. | Naudojamas daugiausiai [[puslaidininkiai|puslaidininkių gamyboje]], kai reikia pašalinti bet kokias, net mažiausias organinių medžiagų priemaišas iš žaliavos ar nuo [[mikroschemos|mikroschemų]] paviršiaus. Kadangi tirpalas nuėda bet kokią organiką, tai paviršius šitaip ir būna išvalomas. | ||
Piranijų tirpalas naudojamas tik ganėtinai specializuotoje gamyboje, kur būtinai reikia ir niekaip nesigauna apsieiti kitais būdais. Reikalas tas, kad jis kelia labai jau daug problemų - nuo reakcijų baisiai kaista, negana to, savaime išskirdinėja deguonį, dėl ko aplinkui esantys daiktai gali netikėtai lengvai užsidegti. Didelėje deguonies koncentracijoje gali degti netgi daiktai, kurie normaliai nedega - pvz., skardinės, viela ir pan.. Negana to, išsiskiriantis deguonis sukuria aukštą slėgį, todėl paruoštas piranijų tirpalas negali būti saugomas - slėgis greitai pakyla iki labai didelio, pavojingo. | |||
Negana to, piranjų tirpalas ir į vandenį reaguoja kaip koncentruota sieros rūgštis: į jį įpylus vandens, jis užverda. Tai reiškia, kad vienintelis normalus būdas - tai patį tirpalą palengva pilti į maždaug 10x didesnį indą, užpildytą ledo gabalais, o po atvėsimo - neutralizuoti vandenyje ištirpintu [[natrio hidrokarbonatas|natrio hidrokarbonatu]], paskui mažiausiai parai paliekant atviroje vietoje lauke, kol išsigaruos deguonis. Labai svarbu, kad į jį nepakliūtų skystos organinės medžiagos, ypač sudarančios su vandeniu azeotropinius mišinius - nes tada gali vykti staigus užsidegimas ir sprogimas. Žodžiu, tirpalo neutralizacija irgi labai komplikuota. | |||
pakeitimų