229
pakeitimai
Humoras: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
| 30 eilutė: | 30 eilutė: | ||
Netgi nesvarbu, iš kur tas [[žodis]] kilęs - visvien skatina įvairias [[blevyzgos|blevyzgas]] ir [[nesąmonės|nesąmones]], nes negi čia būsi rimtas, kai [[realybė]] tokia? | Netgi nesvarbu, iš kur tas [[žodis]] kilęs - visvien skatina įvairias [[blevyzgos|blevyzgas]] ir [[nesąmonės|nesąmones]], nes negi čia būsi rimtas, kai [[realybė]] tokia? | ||
== Humoro teisinis vertinimas == | |||
Kaip sako rimtieji teisėsaugininkai, tai [[Europos Žmogaus Teisių Teismas]] savo praktikoje ne kartą yra patvirtinęs, kad [[satyra|satyros]] ir [[parodija|parodijos]] laisvė yra sudėtinė saviraiškos laisvės dalis, o Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis saugo ne tik saviraiškos laisvę bendrai, bet ir konkrečius būdus bei priemones, kurias panaudojant saviraiškos laisvė yra įgyvendinama, įskaitant ir visokį [[humnoras|humorą]] bei kitus būdus iš ko nors pasijuokti. | |||
Pagal tokią EŽTT poziciją yra vienareikšmiškai suprantama, kad parodijos, humoristinio, satyrinio žanro kūrinių paskirtis yra perdedant bei iškraipant [[realybė|realybę]] provokuoti ir šokiruoti skaitytoją, taip jam sukeliant [[kognityvinis disonansas|kognityvinį disonansą]] ir [[juokas|juoką]]. | |||
Nepaisant to, EŽTT kai kuriais savo sprendimais yra įvardinęs, kad saviraiškos laisvė, įskaitant ir humorą, nėra absoliuti, ir jei jos poveikis yra per daug sunkus kitiems asmenims, tai tokia laisvė nėra ginama. Tasai per sunkus lygmuo nėra subjektyvus, nes gali būti apibrėžiamas pakankamai objektyviais kriterijais: jeigu saviraiškos laisvės įgyvendinimu, įskaitant ir humorą ar kokius kitus pokštus, siekiama nepagrįstai pulti asmenį, turint tikslą jį įžeisti, paniekinti, pažeminti, sukelti jam kančią, tai šitoksai elgesys nėra suderinamas su konvencinėmis, t.y., šiuo metu priimtinomis saviraiškos laisvės ar humoro ribomis. | |||
Nepaisant to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad žeminimo ir pan. supratimas yra visgi apibrėžiamas per vertinimus, kurie gali būti įvairūs, svarbu dėmesį atkreipti į detales, formuluotes, t.y., ne tik į turinį, bet ir į jo formą (pvz., ar yra atvirų humoro požymių, ar dominuoja įžeidimai [[irba]] visokie [[keiksmažodžiai]]), to turinio kryptingumą - ar jis skirtas tik tam tikro asmens žeminimui, ar turi ir kitų, pvz., kitas temas kritikuojančių temų, ar fokusuojamasi būtent į tam tikro asmens asmenybę, ar labiau į asmens veiksmus, jo elgesio pasekmes ir pan., kas reiškia, kad svarbu nustatyti, kokių esminių tikslų buvo siekiama, kai tam tikra parodijos, satyros ar humoreskos pobūdžio informacija buvo skleidžiama. | |||
Taip pat svarbu atsižvelgti dar ir į išjuokiamo asmens poziciją visuomenėje: vieši asmenys, ypač aukštesniuose postuose esantys, turi būti daug atsparesni kritikai, įskaitant ir šiurkščią kritiką, t.y., plačiau žinomiems asmenims ir ypač politikams negali būti taikomos tokios apsaugos priemonės, kaip eiliniams asmenims. Ir atvirkščiai, tam tikri pažeidžiami asmenys, pvz., vaikai, turi būti saugomi daug labiau, nes yra daug pažeidžiamesni. | |||
Skirtingi humoro žanrai turi skirtingas savybes, pvz., parodija tiesiog pamėgdžioja, išpūsdama neigiamas savybes, priešpastatant netikrą ir išorinį sukurto dalyko (personažo, temos ar kt.) panašumą į tikrą, kartu parodant tikrąjį nepanašumą, kuris nėra taip atvirai matomas. Tuo tarpu satyra daug šiurkščiau ir atviriau išjuokia tam tikrus žmones, įmones ar kt., naudodama [[groteskas|groteską]] ir [[hiperbolė|hiperbolę]], taip pat būdinga, kad humoras satyroje būna pakankamai negailestingas, nukreiptas į asmenis. | |||
Ir vienu, ir kitu, ir daugeliu kitų atvejų humoras gali būti vertinamas, kaip peržengiantis ar neperžengiantis tam tikras ribas, kurios galėtų pažeminti tam tikrą asmenį ir turėti neigiamų pasekmių. Taigi, [[teismai]] ir kitos institucijos, vertindamos humorą, turi atsižvelgti, į tų ribų peržengimą ar neperžengimą. | |||