2 394
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
S |
S |
||
| 21 eilutė: | 21 eilutė: | ||
* Užsienietiški vardai visada turi įtikti latvių kalbos rašto taisyklėms. Pas juos negali būti John Smith arba John'as Smith'as, tiktai Džons Smits. | * Užsienietiški vardai visada turi įtikti latvių kalbos rašto taisyklėms. Pas juos negali būti John Smith arba John'as Smith'as, tiktai Džons Smits. | ||
* Itališkų, Japoniškų ir kelių kitų pavardžių galūnės nekaitaliojamos, jei baigiasi -i, net jeigu pagal taisykles iš principo galima būtų. Jei pas mus yra pavardės Musolinis ir Mijadzakis, tai pas juos griežtai Musolini ir Mijadzaki. Šita keistenybė neliečia daugelio kitų kalbų, kaip anglų. | * Itališkų, Japoniškų ir kelių kitų pavardžių galūnės nekaitaliojamos, jei baigiasi -i, net jeigu pagal taisykles iš principo galima būtų. Jei pas mus yra pavardės Musolinis ir Mijadzakis, tai pas juos griežtai Musolini ir Mijadzaki. Šita keistenybė neliečia daugelio kitų kalbų, kaip anglų. | ||
** Latvių kalba iš principo nesiparina su galūnėmis. Jei gale stovi priebalsis, tai jie tiesiog įpisa galūnę „-s“, todėl jų kalboje visokie Pablai Eskobarai ir Pikasai išlieka Pablo Eskobars ir Pikaso. | |||
* Žodžių šaknyse gali būti dvigubos priebalsės. Visokios Anos ir Alos latvių kalboje išlieka Anna ir Alla. | * Žodžių šaknyse gali būti dvigubos priebalsės. Visokios Anos ir Alos latvių kalboje išlieka Anna ir Alla. | ||
* Latvių kalboje nėra dvibalsio „eu“, todėl tarptautiniai žodžiai, turintys jį keičiasi į „ei“, pavyzdžiui „Eiropa“ vietoj „Europa“ ar priešdelis „pseido-“ vietoj „pseudo-“. | |||
Gėda net klausyti tų šnekų, kurios šnekamos latviškai. Skamba kaip pasityčiojimas iš tūkstantmetės indoeuropiečių prokalbės, tokios panašios į [[sanskritas|sanskritą]], dvasingos ir pasigėrėtinos, kaip [[Salomėja Nėris|Salomėjos Nėries]] eilėraštis. O ką padarė niekadėjai, kalbos darkytojai su latvių kalba? Išsityčiojo taip, kad bjauru girdėti, ta kalba dabar skamba kaip koks klounų ir juokdarių kvailiojimas, [[patyčių kultūra]] tiesiog. Štai jums žemiau pavyzdys netgi, nesinori net skaityti, kaip bjauriai ir nemaloniai užrašyta. | Gėda net klausyti tų šnekų, kurios šnekamos latviškai. Skamba kaip pasityčiojimas iš tūkstantmetės indoeuropiečių prokalbės, tokios panašios į [[sanskritas|sanskritą]], dvasingos ir pasigėrėtinos, kaip [[Salomėja Nėris|Salomėjos Nėries]] eilėraštis. O ką padarė niekadėjai, kalbos darkytojai su latvių kalba? Išsityčiojo taip, kad bjauru girdėti, ta kalba dabar skamba kaip koks klounų ir juokdarių kvailiojimas, [[patyčių kultūra]] tiesiog. Štai jums žemiau pavyzdys netgi, nesinori net skaityti, kaip bjauriai ir nemaloniai užrašyta. | ||