899
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Lietuviškos raidės: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Lietuviškų raidžių istorija
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Advanced mobile edit |
|||
| (nerodoma 2 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''Lietuviškos raidės''' yra lietuvių kalbos tautosakinis paveldas ir [[atgulminė vertybė]], tautinis pasididžiavimas ir išskirtinumo bruožas. Dauguma jų, tiesa, pasivogtos buvo iš [[čekų kalba|čekų kalbos]], išskyrus gal porą, kurias iš kažkur kitur ištraukė senovės [[kalbainiai]], betgi taip ar kitaip bežiūrėtume, gavom kitur pasauly nesuprantamas raides, kurios neaiškią naudą duodamos, sukomplikuoja visokią kompiuterinę rašybą ir privelia klaidų visuose žodžiuose, kur tiktai gali būti ar nebūti visokios ilgosios ir nosinės. | '''Lietuviškos raidės''' yra lietuvių kalbos tautosakinis paveldas ir [[atgulminė vertybė]], tautinis pasididžiavimas ir išskirtinumo bruožas. Dauguma jų, tiesa, pasivogtos buvo iš [[čekų kalba|čekų kalbos]], išskyrus gal porą, kurias iš kažkur kitur ištraukė senovės [[kalbainiai]], betgi taip ar kitaip bežiūrėtume, gavom kitur pasauly nesuprantamas raides, kurios neaiškią naudą duodamos, sukomplikuoja visokią kompiuterinę rašybą ir privelia klaidų visuose žodžiuose, kur tiktai gali būti ar nebūti visokios ilgosios ir nosinės. | ||
O dar tos lietuviškos raidės paskui pavirsta į [[lietuviškos koduotės|lietuviškas koduotes]], tai tada tiek būna visokio vargo ir jovalo, [[kad maža nepasirodo]] niekam. Tiesa, jau čia galim atsikvėpti, nes didumą nesąmonių (nors ir ne visas) daugiau mažiau išsprendė [[UTF-8]] atsiradimas. | |||
== Lietuviškos raidės kompiuteriuose == | == Lietuviškos raidės kompiuteriuose == | ||
Dar gal daugiau bėdų visiems kelia tai, kad internetuose jas sunku užkoduoti, o visokios ten [[koduotės]] vis skirtingai tas raides aprašo, todėl vis skirtingai parodo, ir jau daugel metų kiekvienam lietuviui pažįstamas vaizdas, kai vietoje lietuviškų raidžių rodo kokius nors kringelius. Dar kiekvienam yra žinomas garsusis testinis žodis - [[Ąčęėįšųūž]], kuris padeda išsiaiškinti, ar lietuviškas raides kur nors kompiuteris parodys, ar vietoje to išves į [[ekranas|ekraną]] ar [[printeris|printerį]] kažkokius [[hieroglifai|hieroglifus]]. | Dar gal daugiau bėdų visiems kelia tai, kad internetuose jas sunku užkoduoti, o visokios ten [[koduotės]] vis skirtingai tas raides aprašo, todėl vis skirtingai parodo, ir jau daugel metų kiekvienam lietuviui pažįstamas vaizdas, kai vietoje lietuviškų raidžių rodo kokius nors kringelius. Dar kiekvienam yra žinomas garsusis testinis žodis - [[Ąčęėįšųūž]], kuris padeda išsiaiškinti, ar lietuviškas raides kur nors kompiuteris parodys, ar vietoje to išves į [[ekranas|ekraną]] ar [[printeris|printerį]] kažkokius [[hieroglifai|hieroglifus]]. | ||
| 39 eilutė: | 40 eilutė: | ||
|} | |} | ||
== Lietuviškų raidžių istorija == | |||
Įprastos [[lotyniškos raidės]] lietuvių kalboje yra [[23]], tačiau dar [[9]] yra papildomai prigalvotos, taip kad visa [[lietuviška abėcėlė]] dabar yra sudaryta iš [[32]] raidžių. | |||
Įvairios specifiškos lietuviškos raidės su [[diakritiniai ženklai|diakritiniais ženklais]] atsirado skirtingu metu. Pirmąja tokia lietuviška raide tapo [[Ė]], kurią dar [[1653]] metais savo lietuvių kalbos gramatikoje paskėlbė anoks Danielius Kleinas. Jam matėsi, kad "Ė" yra labai jau specifinis garsas, kurio kitose kalbose nėra, o lietuvių kalboje jis labai skiriasi nuo garso "E". Štai ir sukūrė tokią raidę. Išties taip ir yra - šitokios raidės kitos kalbos neturi, ji yra specifiškai lietuviška. | |||
Raidės [[Ą]] ir [[Ę]] gana neaiškiu metu, bet labai seniai (prieš ~300 metų) perimtos iš [[lenkų kalba|lenkų kalbos]], kurioje tariamos kaip neaiškios nosinio tarimo "An" ir "En", atitinkamai jos reiškia tokį garsą, kuris pasikeitė į prailgintą tarimą, kilusį iš kadaise buvusios senovinės formos su "An" ar "En" - pvz., "''anžuolas''" - "''ąžuolas''", arba "''kenčia''" - "''kęsti''". Kažkodėl mokyklose šitų dalykų neaiškina, o tik liepia iškalt atmintinai, kaip ir kur tas nosines raides rašyti. | |||
Raidės [[Į]] ir [[Ų]] atsirado ankstyvose lietuviškose [[knygos|knygose]], daugiausiai spausdintose [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]], bet atrandamos seniai - dar [[Daukšos Postilė|Daukšos Postilėje]], išleistoje [[1599]] metais. | |||
Raidės [[Č]], [[Š]] ir [[Ž]] kažkada [[XIXa.]] buvo perimtos iš čekų kalbos ir pakeitė tokius iki tol rašyboje naudotus [[dvigarsiai|dvigarsius]], kaip "cz", "sz" ir "rz", iki tol rašytus kaip ir [[lenkų kalba|lenkų kalboje]]. Tiesiog naudoti vieną raidę gavosi gražiau. | |||
Paskutinė atsirado raidė [[Ū]], kurią kokiu tai metu sugalvojo ir [[1893]] metais laikraštyje "Varpas" pasiūlė [[Jonas Jablonskis]], nes šioji turėjo kaip tai skirtis nuo paprastos [[Ų]], kuri jau buvo kažkaip neaiškiai atsiradusi. | |||
Visos tos raidės iki pat [[Tarpukaris|Tarpukario]] būdavo naudojamos tik paskirų leidėjų, tai vis būdavo, kad vieno leidėjo knygose išvis visos raidės yra tik kai plenkiškame raidyne ir žodžiai rašomi kaip lenkų kalboje, o pas kitą leidėją užtat yra kokios nors [[Ą]], [[Ę]], [[Į]] ir [[Ų]], o pas trečią užtat dar ir [[Č]], [[Š]] ir [[Ž]] atsiranda, o tuo tarpu kokia nors [[Ė]] pas vienus yra, pas kitus nėra - išvis nesuprasi pagal ką. Gi Jablonskio išrasta [[Ū]] visur išplito tik jau artėjant prie [[XXa.]] vidurio. | |||
[[Teisybės dėlė|Teisybės dėlei]] dar reikia pridėti, kad specifiškomis nelotyniškomis, o tai reiškia, kad lietuviškomis raidėmis lietuvių kalboje ilgai buvo dar ir lenkiškos raidės "Ł" aka "ł" ir "W" aka "w", ir tik tuo pačiu [[Tarpukaris|Tarpukariu]] jos iš lietuviškų raidynų daugiau mažiau išnyko. | |||
== Dar žr. == | |||
* [[Lietuviškos koduotės]] | |||
[[Category:Raidės]] | [[Category:Raidės]] | ||