Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Sendintos degtinės

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Sendintos degtinės - tai tokios, kurios nuo išlaikymo gavo papildomų kokių tai gerų savybių. Čia išsyk turim pasakyti, kad įprasta degtinė būna rektifikuota degtinė, kuri tiesiog neturi medžiagų, kurios galėtų senti. O dar kai degtinė laikoma įprastame butelyje, tai jokių pagerintų savybių gauti negali, nes neturi iš kur, todėl senėdama, nebent nugaruoja, tad butelyje jos lieka po truputį mažiau. Skonis gi kaip buvo šlykštus, taip toksai pat šlykštus ir lieka.

Sendinimui realiai tinka tik natūralios degtinės, gamintos klasikinės distiliacijos būdu. Degtinės, kaip ir kiti stiprieji gėrimai realiai sendinamos būna tik kai laikomos bačkose, dėl ko į jas labai iš lėto prasiskverbia deguonis, kuris oksiduoja dalį spiritų, o taip atsiranda kai kurios aromatinės medžiagos, plius, papildomai, degtinė prisitraukia visokių medžiagų iš tos pačios bačkos. Kad prisitrauktos medžiagos būtų skanios, o ne šlykščios, naudojamos ąžuolinės statinės.

Taigi, iš esmės klasikinė sendinta degtinė būtų ne kas kita, o visokių rūšių viskis, nes jis būtent taip ir yra daromas.

Lietuviams gerai žinoma starka griežtai imant, nėra tiesiog sendinta degtinė, o yra artimesnė trauktinėms, tačiau receptūrų čia yra daug ir labiausiai tradicinės visgi numato tiesiog paprastos degtinės pylimą ąžuolinėn bačkon, kuri nuo kitų tesiskiria gal tik tuo, kad būna įberiama truputis priedų, kaip kad liepžiedžių, beržų žirginių, riešutų lukštų ar pan., o paskui laikoma uždaryta krūvą metų. Nors kitais atvejais net ir tų priedų gali nebūti - t.y., tiesiog sendinta degtinė ir viskas.

Kitą vertus, dabartiniais laikais starka dažniausiai gaminama iš neaišku kokių mišinių ir niekaip neišlaikoma, tad sendintoms degtinėms nepriskirtina.


Sendintos degtinės gaminimas

Paprasčiausias būdas pasigaminti sendintos degtinės namuose - tai paimti didelį butelį, į jį labai nepilnai (maždaug per pusę tūrio) įpilti geros kokybės natūralios (nerektifikuotos) degtinės, t.y., kokios nors samanės, kitą pusę butelio paliekant tuščia.

Į tą pačią degtinę įmesti krūvelę smulkių ąžuolo gabaliukų ir tada pastatyti tamsioje vietoje bent keliems mėnesiams, o geriau bent keliems metams. Dėl butelyje likusio oro degtinė gerokai oksiduojasi, pagerėja jos skonis, o iš ąžuolinių gabaliukų degtinė prisitraukia visokių skoninių medžiagų.

Laikant ilgesnį laiką, kartą per pusmetį-metus butelį reikia trumpam atidaryti, kad jis gautų papildomo deguonies tolimesnei oksidacijai. Reikia turėti omeny, kad dėl deguonies prarandamas alkoholis, tad sendinimui geriau imti stipresnę degtinę, kuri būtų apie 50-60 laipsnių.

Jei šitaip degtinė išstovi pakankamai ilgai, jos sudėtis gali pasikeisti tiek smarkiai, kad ji toliau po truputį senės, net ir nufiltruota ir perpilta į kitą butelį, kuriame jau oro būtų nepalikta.

Degtinės sendinimas bačkutėse

Geresnis būdas - tiesiog išsyk pilti degtinę į gerą sandarią ąžuolinę bačkutę, kurioje ta degtinė būtų laikoma bent kelerius metus. Tačiau tai turi savų bėdų - dažniausiai bačkutės būna gana nesandarios, tad degtinė linkusi būna tiesiog išbėgti ar per greitai nugaruoti. Todėl bačkutę reikia gerai atsirinkti ir, jei yra galimybė, tai geriau pirkti brangiau, bet iš gerą reputaciją turinčio gamintojo.

Kai kurie bando naudoti kaip esą geresnes bačkutes tokias, kurios iki tol naudotos konjakui ar viskiui sendinti, nes esą iš bačkučių degtinė prisitrauks visokių ten gerų medžiagų, kurių bačkutės gavo. Išties tai yra visiški makaronai, nes vienintelės naudingos medžiagos, kurių bent kiek didesni kiekiai bačkutėse būna - tai įvairios ąžuolo medienos medžiagos. O jei bačkutė jau buvo naudota, tai tos medžiagos buvo ištrauktos ir išnaudotos. Taip kad neklausykit žulikų, kurie atidirbtas atliekas bando pardavinėti už brangiai.

Jei bačkutė gera, tai vėliau degtinė joje gali būti laikoma ne tik vienkartiniam užpylimui, bet ir gudresniu, nupylimo-dapylimo principu, puikiai žinomu konjako gamintojams:

  • Iš bačkutės kartą per metus ketvirtadalis degtinės nupilama į atskirą indą, o tada bačkutė papildoma šviežia degtine, taip kad vėl pasidarytų pilna.
  • Nupilta sendinta degtinė arba vartojama, arba pilama į kitą bačkutę papildymui, kur laikoma senesnė degtinė, kuri irgi panašiai nupildinėjama ir dapildinėjama, tik jau naudojant senesnę degtinę.
  • Gali būti ir keli nupylimo ir dapylimo etapai, t.y., pvz., trys ar penkios bačkutės, iš kurių paskutinė jau bus pati geriausia, nes į ją bus pilama labiausiai sendinta degtinė ir iš jos gaunamas labai jau pagerintas produktas
  • Kai yra kelios bačkutės, tai jų startavimo būdai gali būti skirtingi - ir pirmus eilę metų dapildinėjant iki pripildymo, ir startuojant nuo šviežios degtinės, o paskui dapildinėjant, ir dar kaip nors. Svarbu tik gebėti suskaičiuoti bačkutės amžių ne pagal seniausią, o pagal naujausią joje esančią degtinę - kiek iš viso metų ta naujausia degtinė jau yra laikoma.
  • Nupylimo terminai ir proporcijos gali skirtis:
    • Pvz., galima nupilti ir pusę, ir netgi tris ketvirtadalius, tik tada gerokai labiau kentės skonis, todėl geriau nepersistengti ir nupildinėti tiktai saikingą dalį
    • Taip pat galima nupildinėti ir dažniau (kas kelis mėnesius ar kas pusmetį), ir rečiau (kas du, tris ar keturis metus) - skonis nuo to irgi keisis, kuo dažniau nupilant, tuo bus prastesnis, o kuo rečiau - tuo geresnis