Lytinė orientacija
Seksualinė orientacija arba kitaip dar vadinama lytinė orientacija - tai tiesiog lytinio potraukio kryptis, kitaip tariant, dalykas, kuris kokiam nors asmeniui kelia lytinį potraukį, o tuo pačiu - ir lytinį susijaudinimą bei norą pistis. Kaip žinia, seksualinė orientacija gali būti ganėtinai įvairi ir skirtis labai įvairiose ribose, nes visokių jaudinančių ir potraukį keliančių dalykų irgi gali būti labai įvairių.
Kaip sako kai kurie paprastesni, sudėtingai mąstyti negebantys individai - tai čia tos pačios 72 skirtingos socialinės lytys (arba dar daugiau lyčių), nes pagal tuos potraukius ir nusistato toji socialinė lytis. Tai čia jas ir išvardinsim kai kurias.
Seksualinio potraukio teorijos
Yra iš esmės trys teorijos, nusakančios seksualinės orientacijos kilmę ir veikimą. Visos tos teorijos kažkiek tarpusavy susiję, bet kartu ir tarpusavy prieštaraujančios. Prieštaravimų darosi tuo daugiau, kuo aiškiau matoma, kad seksualumas ir lytinis potraukis nėra tokie jau paprasti dalykai, kaip valgymas, o yra gerokai labiau susiję su įvairaus socialinio elgesio modeliais.
Įgimto seksualumo teorija
Pirmoji teorija sako, kad žmonės ir kiti gyvi padarai turi įgimtą seksualinių dirgiklių ir potraukio subjektų atpažinimą, tad potencialų seksualinį partnerį atpažįsta pagal tuos įgimtai žinomus požymius, kurie gali būti įvairūs - pradedant specifiniais kvapais (feromonais) ir baigiant, pvz., lytiniais organais, kaip kad pas primatus, kur ryškiausias dirgiklis yra paraudęs patelės užpakalis.
Pagal tokią teoriją skaitosi, kad jei jau turi išorinius tam tikros lyties požymius, tai ir elgesio požymiai turėtų kisti atitinkamai. Deja, kaip rodo realybė, net ir išoriniai požymiai ne taip jau retai būna dviejų lyčių - link 1-2 procentų individų gimsta su dviejų lyčių lytinių organų užuomazgomis, o pas dalį abiejų lyčių lytiniai organai išsivysto nepriklausomai. Tai ką ten jau kalbėt apie gerokai minkštesnius seksualinės elgsenos mechanizmus, kurie yra galvoje.
Taigi, nors tokia teorija yra paprasčiausia, bet panašu, kad ji tiesiog per daug paprasta, kad viską galėtų paaiškinti.
Išmokto seksualumo teorija
Antroji teorija sako, kad daugiau lemiau įvairūs išmokimo dalykai ir pavydzžiu pateikia kad ir paukščius, kur savos rūšies ir tuo pačiu savo seksualinių partnerių atpažinimas vyksta pagal tai, ką pirmą paukščiukas pamatė, vos išsiritęs iš kiaušinio - jei pamatė savo rūšies paukštį - tai poruotis bandys su paukščiais, o jei vos išsiritęs pamatė žmogų (gamtininkams puikiai žinomas pavyzdys) - tai bandys santykiauti su žmonėmis.
Tokia teorija sako, kad nors dalis seksualinio potraukio mechanizmų yra įgimti (pvz., kad ir seksualiniai hormonai ir jų veikimas), esminiai lemiami dalykai yra išmokstami, ypač labai ankstyvoje vaikystėje. Priklausomai nuo itin ankstyvų išmokimų, žmogus, pvz., gali ilgainiui būti heteroseksualiu vienu atveju ar homoseksualiu kitu atveju. Jei vaikas bus tvirkinamas, pvz., pedofilijos atveju, dėl to jo potraukis gali pasikeisti ir atitinkamai, vėliau gali likti ir pakitęs elgesys - pvz., dėl traumų gali būti seksualinių santykių baimė vienais atvejais ar kaip tik perteklinai seksualus elgesys kitais atvejais ir t.t., ir t.t.
Praktika rodo, kad tas išmokstamas seksualumas ne taip jau lengvai išsimokomas. Netgi Senovės Graikijoje, kur vienu metu valdžioje ėmė dominuoti homoseksualai, absoliuti dauguma žmonių visvien liko heteroseksualiais ir jokių homoseksualių santykių neturėdavo. Tai reiškia, kad visgi įgimti mechanizmai yra gerokai stipresni, nei išmokstami.
Kompleksinė seksualumo teorija
Trečioji teorija sako, kad išties tas seksualinės orientacijos vystymasis yra komplikuotas ir dalinai paremtas ir įgimtų, ir išmoktų mechanizmų sąveika, o ir vienų, ir kitų mechanizmų gali būti daug ir jie gali pasireikšti labai skirtingai. Kaip pvz., žmogus gali turėti įgimtą abiejų lyčių seksualinį identitetą viduje, bet vienos ar kitos lyties dominuojantis identitetas gali įsijungti, priklausomai nuo dar kitų įgimtų faktorių. Tai reiškia, kad kartais gali nutikti taip, kad kažkuris biologinis vyras galvoje bus labiau moteris, o kažkuri biologinė moteris galvoje bus labiau vyras - ir būtent galvoje bus tokia ar kita lytimi būtent biologiškai.
Negana to, identitetas gali sudaryti tik dalį seksualinio elgesio pagrindo, nes be jo, yra dar ir taip pat įgimtas galimo partnerio seksualinių požymių atpažinimas, kuris dažniausiai atitinka identitetą (moteriškas identitetas - vyriškas partneris, o vyriškas identitetas - moteriškas partneris), bet gali būti ir atvirkščias. O ir identitetas, nors dažniau ryškiai dominuoja vienas, gali būti, kad nebus dominuojantis ir reikšis abu. Tai reiškia, kad gali būti, jog pvz., biologinis vyras būtent kaip vyras jaus potraukį vyrui, nors pats jausis vyru. Arba moteris jaus potraukį moteriai, nors pati jausis moterimi. Bet gali būti ir taip, kad biologiškai vyras jausis moterimi, bet jaus potraukį moterims ar kitu atveju moteris jausis vyru, bet jaus potraukį moterims.
Kaip ryškų pavyzdį kai kurie biologinės pakraipos mokslininkai demonstruoja vyrų laktaciją. Šioji bet kokiam vyrui gali būti įjungta tiesiog suleidus kai kurių hormonų, o kai kada atsiranda netgi ir savaime - kaip biologinė reakcija, kur vyro organizmas biologiškai gali imti ir sureaguoti taip, lyg būtų moteriškas.
Čia dar pridėti reikia, kad dalis lytinio potraukio įjungimo vyksta pagal tėviško/motiniško elgesio atpažinimą, kuris nustato potencialaus partnerio gebėjimą rūpintis palikuonimis. Tačiau toksai elgesys nėra seksualinis savaime, o yra abilytis - t.y., ir tėtis, ir mama turi gebėti rūpintis vaikais. Ir tai reiškia, kad čia suveikia dar vienas biologinis mechanizmas, kuris gali įjungti ar sustiprinti potraukį įvairiais atvejais. O čia prisideda ir išmokimų klasika: rūpestingą motinišką/tėvišką elgesį vaikai išmoksta atpažinti itin ankstyvame amžiuje ir pagal tai paskui renkasi sau partnerius. Blogo išmokimo atveju - gali rinktis absoliučiai neadekvačius partnerius.
Kai yra sudėtingi įvairiai įsijungiantys įgimti biologiniai mechanizmai, tai dar daugiau painiavos čia gali sukelti išmokstami dalykai, ypač dar jei tie išsivystę mechanizmai yra kažkiek tarpusavy prieštaraujantys.
Seksualinės orientacijos rūšys ir socialinės lytys
Štai čia kai kurios įvairios lytinės/seksualinės orientacijos rūšys, kurios skaitosi normalios, todėl neįtrauktos į jokius F kodus ir kokią nors psichikos sutrikimų klasifikaciją. Tai jei kažkuri iš šitų orientacijų pas jus, tai čia skaitosi normalu: