Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Rusiškas šūdas
Rusiškas šūdas - tai įvairios rusiškos arba sovietinės gamybos prekės, kurios pasižymėdavo išskirtinai bloga kokybe, tačiau dalies visiškų atsilupėlių iki šiolei yra vertinamos, lyg kažko būtų vertos.
Pagrindinės priežastys, kodėl kai kurie atsilupėliai vertina rusiškas prekes:
- Nes anais senais laikais prisiklausė rusiškų propagandinių kliedesių, kad SSRS gaminamos prekės esą geros ir lygiu atseit atitinka vakarietiškas (ir net japoniškas)
- Nes kadaise senais laikais priinvestavo pinigų, pirkdami visokius rusiškus deficitus ir dabar, praėjus keliems dešimtmečiams, vis dar tikisi tuos pinigus atgauti (paskandintų kaštų sindromas)
- Nes sovietmečiu, vaikystėje ar jaunystėje neturėjo kokių nors dalykų, bet matė juos pas kaimynus ar draugus ir labai svajojo jų gauti, bet gyveno taip prastai, kad net nematė vakarietiškų daiktų, ir dabar apie tuos deficitus tebesvajoja
- Nes šiaip yra durnas, kaip šūdo krūva, arba galimai tiesiog apsirgęs senatviniu marazmu
Rusiškos prekės pasižymėdavo rusiška kokybe, kuri savaime buvo kaip koks neįtikėtinas anekdotas, o kartu pasižymėjo ir neįtikėtinu technologiniu atislikimu.
Tipiškas pavyzdys - rusiški objektyvai ir kita fotografinė technika: beveik visi buvo arba nukopijuoti nuo vokiškų objektyvų, arba parsivežti su vokiška įranga ir vokiškais inžinieriais, kurie po II Pasaulinio karo buvo tiesiog prisigrobti ir turėjo rusams tas gamyklas įrenginėti iš pagrobtos įrangos. Bet tai negana to, visvien tie rusiški objektyvai gaudavosi tik su neįtikėtinu atsilikimu, pagal keliais dešimtmečiais senesnių vokiškų objektyvų pavyzdį.
Kitas pavyzdys - rusiškos mašinos, kurios ir vėl ištisai kopijuotos, ir kurių kokybė yra literaliai kaip atliekų ir šiukšlių krūvos. Iki šiol anais laikais mašinas turėję žmonės prisimena, kaip tik ką nusipirkta mašina būdavo nevažiuojanti arba sugesdavo, pravažiavus vos porą dešimčių kilometrų. Tokios pat istorijos apie tai, kaip jau naujoje mašinoje neatsidarinėdavo durelės, kaip variklio cilindre būdavo paliktas varžtas, kaip dalis varžtų būdavo ne įsukta, o įkalta kūjais, kaip mašinos ventiliacijoje, niekam nepasiekiamoje vietoje būdavo palikta smirdanti padvėsusi žiurkė ir panašiai, ir taip toliau.
Dar kitas pavyzdys - rusiška elektronika, pvz., kokie nors kasetiniai magnetofonai, kurie neįtikėtinai maigydavo juostas, o savo kokybe netgi nereta stacionari deka grodavo prasčiau, negu kaip koks japoniškas ausinukas.
Dar kitas pavyzdys - rusiški kompiuteriai, kurie buvo atsilikę išvis iki tokio absurdo, kad dauguma, kas gyveno sovietmečiu, visiškai nuoširdžiai galvoja, kad visame pasaulyje kompiuterių nebuvo iki kokių 1985 ar panašių metų (nors Vakaruose tuo metu kompus, pvz., ZX Spectrum, Commodore-64 ar dar kokius nors kitus jau ir vaikai turėdavo).
Neįtikėtinas rusiškos technikos šūdinumas buvo realiai legendarinis, ir dabar kai kas nors pasako, kad atseit ruskyne kas nors ką nors gero gamino - tai skamba kaip toksai absurdas, kad tą pasakyti galėtų nebent žmogus, kurio smegenys visiškai literaliai pavirto į šūdą.