Robinzonada

Robinzonada - toksai nuotykinės literatūros žanras, kurio esmė - kad koksai nors herojus ar keli herojai buvo išmesti į kokią tai negyvenamą salą ar panašią vietovę, ir tenai turi išgyventi. Herojus ar herojai pasakojimo metu po truputį iš nieko pasidaro kažkokį būstą, maistą, prasigyvena ir galų gale pasidaro sau tokį laukinį, bet pakenčiamą, žmonėms gyventi jau kažkiek tinkamą komfortą.

Robinzonados žanras atsirado nuo Daniel Defoe knygos apie Robinzoną Kruzą, kuri susilaukė tiesiog neįtikėtino populiarumo ir labai greitai buvo išversta į daugybę pasaulio kalbų, beje, tapdama ir viena iš pirmų didesnių į lietuvių kalbą išverstų grožinės literatūros knygų.

Dėl didžiulio populiarumo siužetą ėmė kopijuoti daugybė kitų autorių - pradedant tiesiog atvirais perpasakojimais ir baigiant visiškai naujomis istorijomis, kurios su originalu turėjo bendra tik tiek, kad kažkas kažkur kokioje tai negyvenamoje saloje atsidūrė.

Bene geriausiai vykusiu vėlesnių laikų robinzonados variantu laikytinas Jules Verne romanas "Paslaptingoji sala" ("L'Île mystérieuse"), išleistas 1875, kur penki žmonės, skridę balionu, nukrenta į keistą vulkaninės kilmės salą, o paskui tenai bando išgyventi ir susikurti sau galimybę išsigelbėti, naudojant naujausias to meto mokslo žinias. Bene labiausiai ta knyga pagarsėjo tuo, kad pagal joje esančius aprašymus, paskui visokie vaikai sėkmingai susisintetindavo nitrolgliceriną ir paskui susisprogdindavo.

Lietuviams robinzonados žanras tapo žinomas iš to, kad 1846 metais Simonas Daukantas perkūrė ir lietuviškai auditorijai pritaikė jau iki tol labai smarkiai perkurtą vokišką Joachim Heinrich Campe "Robinson der Jungere" knygą. Tai Simono Daukanto variantas vadinosi "Rubinaičio Pelūzės gyvenimas" ir jame buvo pasakojama, kaip anas Rubinaitis Pelūzė iš Karaliaučiaus išplaukė kažkur baladotis.

Bendrai tai per kelis šimtus metų nuo to laiko buvo parašyti šimtai įvairiausių robinzonados tipo knygų, o paskui dar prikurta kino filmų ir pramoginių TV laidų.