Pietų pertrauka ir žuvies diena

Ogi visai nesenai, apie 1980 ... ir anksčiau jaunimas (ir ne tik) galėjo galva atsimušti į parduotuvės duris, ne dėl to, kad automatinis atidarymas sugedo (jis buvo dar tik sapne), o dėl užrašo - PIETŲ PERTRAUKA, dar blogiau - REVIZIJA, čia iš viso neaišku kada atsidarys.

"Palikti darbo vietą?" - gal ir gali, bet prekyboje esi priverstinai kviečiamas į kasas ar taromatą, tai pietų pertraukos trukdžiai tampa "nenugalima jėga" kuri niekaip neapsprendžiama jokiose ten sutartyse.

Kadangi esama civilizacija gavosi iš sovietinio kapitalizmo (visi žodžiai alegorija), tai stebina dabar visus tuo, kad niekuo nestebina, nes to neliko. Gali ateiti į parduotuvę per pietų pertrauką ir net nesuprasi - ar ten pietų pertrauka ar darbo laikas, nes darbo laikas visada. Kada tie pagrindiniai verslo sektoriaus darbuotojai valgo - nežinia, gal iš viso nevalgo, o vergauja iki pamainos galo. Amoralūs (senieji) pirkėjai mano, kad jie kokie tai buržua ponai ir juos turi aptarnauti pietaujantys darbuotojai visu gražumu, nors patys dažniausiai turi pora eurų kišenėje.

Ketvirtadienis - mažasis penktadienis ir ne tik, anksčiau tai buvo ŽUVIES DIENA - buvo garbinama žuvis ir meldžiamasi ikrams. O vot ne - čia tik valgyklose buvo minima ši "dievybė", kur mėsos gabaliuko net su žiburiu nerasi. Visi patiekalai iš žuvies, net kompotas (čia iš viso neaišku kas), buvo du patiekalai - žuvis iš žuvies (retai) ir žuvis iš miltų be ikrų. A dar silkė pataluose, vieni burokėliai su majonezu ir silkės padažu. Kur ten ble silkė? - ji visa namuose, valgykloje liko tik kvapas.

"Alio, čia valgykla?" - "Taip, valgykla" - "Aš noriu mėsos kotletų užsakyti, o tai pas mus beprotnamyje vienais šūdais maitina" - "Mėsos nėra - pas mus ketvirtadienis" - "Keista - o pas mus antradienis"

Geri buvo laikai - niekas nevergavo, apsaugos kameros neveikdavo (nuo žodžio - nebuvo dar), galėdavai uždaryti parduotuvę (neribotam laikui) ir pietauti ar pistis kur kampe. O žuvis keliaudavo namo, kaip ir mėsa, kuri buvo parduodama už spekuliacinę kainą, o tai ir iš viso suvalgoma.

Dabar galima paminėti, kad žuvies diena ir pietų pertrauka išnyko dėl savo nereikalingumo, žuvis atsirado valgiaraštyje net pirmadienį, o pietų pertrauka tapo pačių darbuotojų problema (mįslė), taigi merkantiliška pergalė prieš profsąjungas yra akivaizdus (mitas) kaip ir minimalus atlyginimas.

Manomai yra sindikatiškas susitarimas tarp prekybos centrų: KONKURUOKIME KUO TIK GALIME, bet algas palikime vienodas t.y. minimum kiek tik galime. Darbuotojų trūkumas, tam nemaišo - eina dirbti vieni chroniai, o ir invalidai visokie, vansi normalių žmonių negalima prisišaukti, nes tipo niekas nenori dirbti? Ogi kodėl? Vansi alga yra žeminanti, pagal atliekamus darbus, o ir žlugdanti moraliniame ąsmenyje. Varnos klyksmas dausose Žuvėdros (lūpose?).