Migrena

Migrena - viena iš keistų ligų, kurios kilmės iki šiol niekas rišliai negali paaiškinti. Pasižymi labai stipriu pulsuojančiu galvos skausmu, kuris dažniau apima vieną galvos pusę, nors gali apimti ir abi puses. Paprastai kartu su tuo galvos skausmu kyla ir pykinimas ar netgi vėmimas, o taip pat labai didelis jautrumas šviesai ir garsams, o kartais ir kitiems dirgikliams, pvz., kvapams, prisilietimams. Migrenos priepuolis gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų, absoliučia dauguma atvejų - nuo 4 iki 72 valandų. Būdinga, kad skausmas pakankamai stiprus, kad žmogus negalėtų normaliai užsiimti savo kasdiene veikla, darbu ir pan..

Susirgimas moterų tarpe paplitęs apie 2-3 kartus labiau, nei tarp vyrų. Kaip spėjama, maždaug viena iš 20 moterų ir vienas iš 50 vyrų laikas nuo laiko patiria migreną.

Didele dalimi atvejų migrena prasideda nuo taip vadinamos auros, kuri pasireiškia dar prieš galvos skausmus. Auros esmė - kad prasideda regėjimo sutrikimai, pvz., žmogus nemato dalies vaizdo kažkurioje pusėje ar mato kažkokį vaizdo aptemimą, švytėjimą, šviesos blyksnius ar mirguliavimus, šviesias dėmes ir panašiai. Kartu gali būti ir veido ar rankų dilgčiojimai, adatėlės vienoje kurioje rankoje ar kojoje, veido raumenų silpnumas, sustingimas ar nutirpimas, kalbos sutrikimai ir panašiai.

Aura svarbi ir klasifikacijai - dar nuo XIXa. migrena yra skistoma į migreną su aura (migraine ophthalmique) ir į paprastą migreną (migraine vulgaire).

Dar kiek anksčiau, prieš prasidedant visoms toms auroms, gali būti ir kitų pasireiškimų, kurie atrodytų nieko bendro su migrena lyg ir neturintys - pvz., vidurių užkietėjimas, gerokai sustiprėjęs noras kažko pavalgyti, sustingęs sprandas ir kaklas, padažnėjęs ar atvirkščiai, suretėjęs šlapinimasis, dažnas žiovavimas ir panašiai. Kartais tokių ankstyvų požymių atpažinimas, beje, leidžia imtis priemonių ir sustabdyti artėjantį migrenos priepuolį.

Kai migrenos priepuolis praeina, žmogus paprastai jaučiasi smarkiai išsekęs, nuvargęs, prireikia paprastai 1, kartais 2 poilsio. Tas dienas paprastai žmogui dar gali trumpam, kartais vos kelioms sekundėms grįžti galvos skausmai, ypač jei padaro kokius greitesnius kaklo judesius, pasuka galvą ar pan., tačiau tie skausmai būna trumpalaikiai. Per kokią 1-2 paras šie liekamieji simptomai galutinai išsisklaido ir žmogus vėl būna kaip buvęs, aišku, jei neprasideda eilinis naujas migrenos priepuolis.

Beje, kaip dabar žinoma, iki keliasdešimt procentų atvejų būna ir tyli migrena, kurios esmė - kad kyla aura, tačiau po jos nurimsta, t.y., skausmo fazė taip ir neužeina, nors kurį laiką ir lieka smarkiai padidėjęs jautrumas dirgikliams, pykinimas ir kiti simptomai. Kitais atžvilgiais vyksmas būna analogiškas, nuovargio etapas ir liekamieji galvos skausmai gali pasireikšti panašiai, tik kiek trumpiau.

Esminė migrenos problema - kad iki šiol nesuprantamos yra jos išsivystymo priežastys ir mechanizmai, nors pati liga identifikuota ir žinoma, o tuo pačiu ir tyrinėjama yra labai seniai - kaip rodo dabartiniai istorikų tyrimai, tai migreną atitinkančių sutrikimų aprašymai rasti buvo ir Senovės Egipte, ir Senovės Graikijoje, ir kitose civilizacijose. Nuo senų laikų žinoma ir tai, kad moterims migrena kyla apie 2-3 kartus dažniau, nei vyrams.

Pirmas migrenos gydymas buvo atrastas pusiau atsitiktinai XIXa., kai paaiškėjo, kad mažos labai toksiško grybo skalsės dozės daugeliu atvejų ima ir nutraukia arba bent susilpnina priepuolį. Deja, bėda buvo ta, kad skalsės sukeldavo krūvas kitų blogų reiškinių, įskaitant ir konvulijas, sąmonės praradimus, persileidimus, galūnių gangrenavimus ir panašiai. Kiek vėliau truputį pagerėjo situacija, kai iš skalsių buvo išskirta krūva skirtingų alkaloidų, iš kurių efektyviausias buvo ergotaminas, kuris identifikuotas 1918, o nuo 1925 ir pradėtas naudoti gydymui. Deja, kenksmingas pasekmes sukeldavo ir ergotaminas, tad gydymas taip ir liko labai sąlyginiu ir neefektyviu. Kiek vėliau buvo atrasta dar keletas kitų preparatų, kurių bendra savybė - kad jie mažina raumenų ir kraujagyslių spazmus, ypač kaklo ir sprando srityje.

Šiuo metu būtent su kaklo ir sprando raumenų įsitempimu, spazmais ir ten esančių kraujagyslių spazmais ir siejamas migrenos išsivystymas, tačiau nepaisant to, iki šiol neaiškus nei pats spazmų išsivystymo mechanizmas, nei kaip tie spazmai sukelia tuos specifiškus galvos skausmus. Aišku yra tai, kad mechanizmas nėra atsietas nuo psichikos procesų ir yra psichoneurologinis, susietas su emocine įtampa, pervargimu ir pan.. Vėlgi, tos sąsajos irgi nėra aiškios - pvz., tai, kad pervargot - tai nereiškia, kad būtinai bus migrena - gal bus, o gal ir ne. Ir dar daugiau - gali būti, kad migrena kils, kai dieną ar dvi pailsėsite ir nuovargis pradings. Abiem atvejais pervargimas gali sudalyvauti kaip prieš migreną buvęs faktorius, bet neaišku kaip inicijuojantis migreną.

Efektyviausiu šiuo metu žinomu ilgalaikiu migrenos gydymo būdu yra tapę migrenos žurnalai, t.y., tam tikri specializuoti dienoraščiai. Jų esmė - rašyti savo veiklas ir kai kuriuos įprastus veiksmus detaliai į žurnalą, padieniui - pvz., kada atsikėlei, kada ir ką valgei, kada ir su kuo susitikai, kada turėjai kokių tai emocijų, kada vartojai alkoholį, kada nuėjai miegoti, kokia buvo organizmo fiziologija (pvz., tuštinimasis, šlapinimasis) ir taip toliau, ir taip toliau, ir atskirai pažymint, kada ir kaip prasidėjo aura ir migrenos priepuolis. Maždaug po kelių mėnesių žurnalo rašymo paaiškėja faktoriai, kurie siejasi su migrenos pradžia - kartais tai būna tam tikri maisto produktai, kartais tam tikri įvykiai ir pan., dažniausiai tie faktoriai būna niekuo neypatingi, bet jų vengiant, migrenos tikimybė gali sumažėti kelis kartus, o neretai ir visiškai išnykti.

Yra pastebėta, kad gili ir ilgalaikė psichoterapija gali labai smarkiai sumažinti migrenos tikimybę arba panaikinti ją visiškai. Dėl šios priežasties migrena kartais nagrinėjama, kaip galima PTSD ar kai kurių kitų psichikos sutrikimų pasekmė, tačiau vėlgi mechanizmas pilnai nėra išsiaiškintas ir aiškesnių statistinių sąsajų nėra - t.y., jei jums būna migrena, tai niekaip nereiškia, kad turite kokį nors psichikos sutrikimą, ar kad bent jau egzistuoja kokia nors padidinta psichikos sutrikimo tikimybė - aiškių statistinių sąsajų nėra surasta.