Linotipas

Linotipas - vienas iš didžiausių XIXa. spaudos išradimų, o gal ir išvis didžiausias. Linotipas buvo speciali mašina, kuri sugebėdavo surinkti eilutę teksto ir iš išlydyto švino pagaminti klišę, kurią išsyk būdavo galima naudoti spaudai. Tai vietoje to, kad laikraščių ar knygų tekstai būtų renkami, iš dėžučių dėliojant po vieną raidę, kas buvo baisiai varginantis darbas, gaudavosi praktiškai spausdinti tekstą, kurį paskui tereikdavo sudėti į spausdinimo formų skyrelius.

Pirmas laikraštis pasaulyje, nusipirkęs linotipo mašiną, buvo toksai 1886 metais Niu Jorko laikraštis New York Tribune, kuris 1886 metų liepos 3 dieną išleido savo numerį, surinktą tokiu būdu. Nuo to laiko laikraščių leidyba pagreitėjo bent keleriopai. Iki tol laikraščiai spausdindavo naujienas už savaitę ir geriausia, ką sugebėdavo - tai išleisti priedą su vakarykščios dienos naujienomis. Dabar gi pasidarė galima spausdinti ryte - vakar vakaro ir nakties naujienas, o tuo tarpu vakarop - tas naujienas, kurios įvyko ryte ir per dieną.

Anuo metu šitaip atsirado ir rytiniai laikraščiai bei vakariniai laikraščiai - iki tol negirdėtas reiškinys, kuris ilgai egzistavo įvairiausiose pasaulio šalyse.

Kai kurie žiniasklaidos ir spaudos istorikai vertina, kad linotipo išradimas savo svarba gali būti sulyginamas su išvis spaudos išradimu, kurį sugalvojo toksai Gutenbergas, nes linotipo dėka spauda visiškai pakeitė savo pobūdį: iki tol būdavo apie praeitį, o pasidarė apie šviežius įvykius. Apie šviežius įvykius rašantys laikraščiai išaugo tik linotipo mašinų dėka.

O dar būtent apie linotipą buvo parašytas bene pirmas gilesnis žmonijos istorijoje kūrinys, kuriame aprašomas buvo dirbtinis intelektas - toksai Etaoin Shrdlu. Tai aišku, apie mąstančias mašinas ir iki tol autoriai rašinėdavo, bet tik absurdiškus niekus. O čia gi buvo visa istorija su to dirbtinio intelekto mokymu, permokymu ir visokiais su tuo susijusiais nuokrypiais.