Kunigas-santechnikas

Kunigas-santechnikas - tai toksai universalus darbuotojas, kuris viską gali. Nu prireikė kunigo, bet negi tą kunigą laikysi, kai jis tik sekmadieniais mišias laiko ir dar vieną-kitą išpažintį priima? Taigi sėdės be darbo, nesąmonė bus. Tegul dar ir kokį nors kitą darbą dirba, pvz., tegul santechniku dirba, nes santechnikų trūksta. Ir vamzdžius kokius nors ten taisyti ar kranus bet kas gali, tai tegul ir taiso.

Štai tokia logika remiantis, visokie darbdaviai dažnai iš darbuotojų reikalauja absurdiškų, kartais išvis tarpusavy nesuderinamų veiklų - pvz., tuo pat metu kad kas nors ir programuotų, ir helpedeskeriu dirbtų. Nes kodėl gi neprogramuot tarp telefono skambučių ir kodėl gi į telefonus neatsiliepinėt tarp visokio programavimo?

Žodžiu, tas kunigas-santechnikas - tai išties toksai kaip ir anekdotas iš vadybos, reiškiantis visiškai nesąmoningas darbo pozicijas ar reikalavimus darbuotojams, kurie baigiasi niekuo.

Praktikoje, jei darbuotojas turi kunigo-santechniko požymius, tai viena iš dviejų:

• Arba viską jis daro prastai ir vienos bėdos iš to (nes neįmanoma dirbti nesuderinamų darbų)
• Arba jis užsiknisa konfliktuot su vadovu ir pabėga iš darbo (arba vadovai jį atleidžia)

Bendrai tai jei potenciali darbovietė nori iš jūsų, kad būtumėt kunigu-santechniku, tai žinokit, kad tai yra stiprus red flagas.

Galima būti visų galų meistru, labai universaliu specialistu, bet šiuo atveju bėda didesnė, nei šiaip perteklinai platūs kompetencijos reikalavimai - bėda ta, kad dalis darbų yra tiesiog tarpusavy nesuderinami. Negali tuo pat metu ir programuoti, ir telefono skambučių atsakinėt, nes tai nesuderinamos veiklos. Kaip negali ir tuo pat metu operuoti operacinėje, ir tarpuose tarp operacijų dar ir greitūškės vairuotoju dirbt. Ir negali kranus sukiot ir klozetus taisyt, o tarpais tarp to mišias laikyt.

Žodžiu, kunigas-santechnikas yra ne šiaip sau nesąmoninga kombinacija. Jei koks darbdavys iš jūsų to nori, tai bėkit nuo tokio darbdavio.