Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Durnoji judra

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
(Nukreipta iš Judrioji darna)
Jump to navigation Jump to search
Durnus judumas ar tai judrus durnumas, sunku čia susigaudyti, netgi tą nesąmonę skleidžiantys valdininkai nežino, kaip tą pavadinti.
Šviežias darniosios judros žiedas Vytenio-Naugarduko sankryžoje Vilniuje - netgi pareigūnai nesupranta, kaip čia važiuoti.
Puikus judraus darnumo pavyzdys - gatvė užtverta ir paversta tiesiog valgymo erdve, nes mašinoms važiuoti nereikia.
Dviračiams - normalus takas, o pėstiesiems labiausiai gi patinka smarkiai dulkantys purvini žvyrtakiai, pribarstyti aštrių akmenukų, todėl taip ir padarysime!
Kaunas, Ramučiai - čia, kaip sako kažkokios ataskaitos, yra ketvirtį milijono kainavęs dviračių takas. Linkime malonaus važinėjimo!
Ypatingai geras sprendimas - dviračių takų pribraižyti skersai-įstrižai šaligatvių, nes tada itin gerai sugyvena su pėsčiaisiais. Deja, šis puikus darniosios judros sprendimas nyksta, tačiau keičiamas kitu, irgi ne mažiau puikiu - naikinti pravažiavimus mašinoms, vietoje to, įrengiant dvirtakius.
Čia be komentarų. Panašu, kad valdininkai realiai įsivaizduoja, kad jų kliedesiai yra kažkas, kuo jie dar ir gali girtis.
Algirdo gatvė - naujosios darniosios judros pasididžiavimas: buvusi keturių siaurų eismo juostų gatvė susiaurinta iki vienos siauros eismo juostos, vieną juostą paliekant dviračiams, o gatvės viduryje įrengiant beprasmes saleles ir eismą paverčiant vienakrypčiu. Dėkingi miesto gyventojai dėkoja už darnius sprendimus!

Durnoji judra, oficialiai valdininkų vadinama kaip darnusis judrumas arba judrioji darna arba darnioji judra, kartais dar pavadinama kaip judrioji durna, durnioji jaudra, daunusis judrumas ir panašiai. Kartą Susisiekimo ministerijoje netgi aptikome pavadinimą Darnus judumas, bet ką reiškia tasai "judumas", visgi nesupratome. Gal kartais koks nors juodumas?

Dar kartais su šituo pasakymu būna ištariama ir kita mįslinga frazė - kad būktai čia koksai tai gatvių humanizavimas...

Išties šitas kalambūras reiškia ne ką kitą, o visiškai išgalvotą nesąmonę, pagal kurią atseit pėstiesiems gyventi mieste bus lengviau, o dėl to visi bus darnūs ir judrūs. Trumpai tariant, dora, skaista ir darna, implementuota miestų gatvėse. Būdinga, kad daromi visiški kliedesiai, bet visi jie pateisinami išvedžiojimais apie pėsčiųjų saugumą ir poreikį kažkodėl bet kaip bausti mašinų savininkus.

Ypatingai darnioji judra yra diegiama Vilniuje, kur jau žmonės ima skųstis ne tik tuo, kad nėra kur pastatyti mašiną, bet ir tuo, kad vaikščioti darosi sunkiai įmanoma. Bandymų zona tapo Naujamiestis, kur pokyčiai parėjo tokie, kad Vilniaus meras dabar tose vietovėse bijo pasirodyti.

Vilniuje šita nesąmuonė dar kartais pavadinama kaip durnusis juodumas, nes prie visų kitų nesąmonių prisidėjo ir kažkoksai naujas gatvių standartas, pagal kurį nurodoma visus stulpus dažyti baisia juoda spalva.


Judrioji darna arba darnus judrumas

Išties, kaip ir kiti valdiški absurdo kliedesiai, taip ir judrioji darna (darnus judumas, LoL) yra ne kas kita, o visiškos nesąmonės, kurios daromos tam, kad visiems gyventi pasidarytų blogiau. Valdininkai, tas nesąmones darantys, dar pasidangsto ir kokiomis nors nuorodomis į kokių nors amerikonų knygas apie "walkable city" ir panašiai, nors ir patys tų knygų nėra niekada skaitę.

Teoriškai miestas pagal darniosios judros koncepciją turėtų būti planuojamas taip, kad būtų patogiausias pirmiausiai pėstiesiems, paskui jau dviratininkams ir paspirtukininkams, o jau tada - mašinoms. Praktikoje tai reiškia, kad visur pristatoma apmokėjimo už stovėjimą automatų, kad žmonės neturėtų kur mašiną pasistatyti, tada nutiesiami didžiulio pločio takai dviračiams, o pėstiesiems nepaliekama vietos.

Ypatingai gerai atrodo durniosios judros skatinimui skirtas miesto transportas, kuris į dalį miesto rajonų važiuoja valandą-pusantros (penkis kartus lėčiau, nei mašina), o į dalį nevažiuoja išvis.

Taip pat puikiai durniojoje darnoje veikia šviesoforai, kurie įstatomi net visai nejudrių gatvelių sankryžose ar netgi įvažiavimuose į supermarketų aikšteles, kur paprasčiausios perėjos būtų daugiau nei pakankamai. Tačiau tokie šviesoforai puikiai skatina pėsčiuosius, nes šiems tenka laukti.

Automobilių vairuotojams šviesoforai irgi smarkiai pagerinami - prisidangsčius makaronais apie tai, kad esą Europos Sąjunga liepė, buvo pašalinta daugybė taip vadinamų dubliuojančių šviesoforų, o naujai rekonstruotos sankryžos įrengtos taip, kad vairuotojas netgi persikreipęs tų šviesoforų negalėtų pamatyti. Visa tai buo dar papildomai apdangstyta aiškinimais apie kokį tai eismo saugumą ir panašiai, o kaltais dėl visko apskelbti vairuotojai, kurie tų šviesoforų nemato, nes matyti ir negali.

Taip pat puikiai atrodo ir sankryžos, kur pėsčiųjų perėjos atitrauktos per kokius penkis ar daugiau metrų į šoną, kad pėstiesiems reiktų vaikščioti dideliais vingiais, norint pereiti per gatvę.

Bet kad mašinų vairuotojai nesijaustų kažką išlošę, miestuose jiems padaromos keistai susiaurintos gatvės su keistomis sankryžomis, kur netgi lengvoji mašina sunkiai prasisuktų, o ką jau ten kalbėti apie sunkvežimį ar autobusą. Aišku, jei autobusas ar sunkvežimis nepravažiuoja, dėl visko apkaltinti galima vairuotoją ir papasakoti, kad absurdiška sankryža taip padaryta vardan pėsčiųjų ir tų pačių vairuotojų patogumo.

Vienas iš ryškiausių darnaus judrumo pasiekimų - panaikintos šviesoforų lentelės-rodyklės, kurios leisdavo sukti į dešinę, jei degdavo raudonas signalas ir nebūdavo trukdžių. Vietoje to įvestos tokios absurdiškos ir keistos posūkių taisyklės ir šviesoforai su rodyklėmis, kad iki šiol niekas nesugeba susigaudyti, kaip tose sankryžose važiuoti, kada leidžiama ir kada draudžiama. Visa tai, aišku, eilinį kartą buvo pridangstyta absurdiškomis kalbomis apie padidintą pėsčiųjų saugumą.

Iš kur kyla pėsčiųjų, dviračių, mašinų, paspirtukų ir neįgaliųjų eismo problemos

Fundamentali durnių problema yra tai, kad jie yra durni, tačiau durnumas nėra paprasta silpnaprotystė, jisai savo esme yra artimesnis tinginystei ir narcisistiniam asmenybės sutrikimui. Reikalas tas, kad netgi žmogus, turintis adekvatų intelekto potencialą, niekada netaps protingu, jei tingės mokytis ir galvos, kad savaime viską žino.

Deja, būtent tokia situacija yra su miestų planuotojais: jie nieko nesigilinę, jaučiasi viską žinantys savaime, netgi neanalizuodami jokių idėjų, eismo gerinimo būdų, jų tinkamumo ir panašiai.

Kaip pvz., jei dviračių takas eina palei judrią magistralę, labai protinga yra jį atskirti nuo magistralės atskira žalia juosta, o patį taką turėti arčiau pėsčiųjų tako. Bet jei tą patį bandai padaryti Senamiesčio ar Naujamiesčio gatvėje, kur eismas ir taip turėtų būti ribojamas 30km/h greičiu, tiesiog atimi galimybę važiuoti mašinoms, o jokios naudos ir papildomo saugumo dviratininkai negauna.

Protingas sprendimas susiaurinti įvažiavimą į kiemą, kad vairuotojai sumažintų greitį iki pėsčiųjų greičio (tam tinka gatvės siaurinimas), visiškai netinka normalioje vidutinio judrumo gatvėje, kur mašinų greitis turėtų siekti apie 40km/h. Tokioje gatvėje padarius šitokius susiaurinimus, rezultatas bus išimtinai blogas.

Protingas sprendimas perdaryti keturių siaurų juostų šalutinę gatvę į dviejų juostų, o likusias dvi paskirti mašinų stovėjimui (nes jos jau ir taip tik stovėjimui naudojamos) gali pavirsti į visišką nesąmonę, kai šitaip perdirbama centrinė rajono gatvė (pvz., Didlaukio gatvė Baltupiuose).

Protingas sprendimas įrengti pėstiesiems šviesoforą ant magistralinės gatvės, kur pėstiesiems tikrai pavojinga vaikščioti nereguliuojamoje perėjoje, visiškai nepasiteisina, kai šviesoforai įrenginėjami prie įvažiavimų į mašinų stovėjimo aikšteles prie parduotuvių, prie įvažiavimų į kiemus ar mažo judrumo šalutinėse gatvėse.

Iš kur kyla problema su ta judriąja darna? Ogi iš to, kad jos rengėjai visiškai nesigilina į sprendimų prasmingumą, jausdamiesi ekstra žinovais ir tiesiog idiotiškai bukai taikydami kokius papuola sprendimus kur papuola. Taip sukuriami prasčiausi įmanomi sprendimų variantai, absurdiškumu tinkami nebent į karikatūrų muziejų. Tačiau vietoje to, kad būtų eksponuojami kaip karikatūros, tie sprendimai yra įdiegiami realybėje, o paskui yra paskelbiama, kad visa tai - pėsčiųjų patogumui ir saugumui.

Kitaip tariant, matome akivaizdų Daningo-Kriūgerio efektą, įteisintą valdiškame lygyje, kur visiškai nekomptetentingi veikėjai daro sprendimus, nesuprasdami, kad daro nesąmones. Ir kartu jie įsivaizduoja, kad išmano viską kuo puikiausiai.

Darnioji judra ir kiti jos pavadinimai

Kadangi skaitytojai nerimsta, tai pabandėme surinkti ir susisteminti įvairius pavadinimus, kuriuos duoda šitam dalykui įvairūs žmonės ar įstaigos. Paaiškėjo, kad tų pavadinimų daugiau, nei galima įsivaizduoti. Nors oficialiai vienas iš dažnesnių pavadinimų yra "darnus judumas", nebuvo nei vieno karto, kad būtume tokį pavadinimą aptikę nors kur nors pas ką nors komentaruose ar dar kur nors. Joks žmogus taip nesako. Tačiau įvairūs žmonės sako įvairiai kitaip.

Štai kokius darnaus judumo arba judriosios darbos pavadinimus jau suradome, bet neabejojame, kad surasime ir dar daugiau:

  • Darnus judumas
  • Darnus judrumas
  • Darnusis judrumas
  • Darnusis jaudrumas
  • Darnusis juodumas
  • Daunus juodumas
  • Darnus jautrumas
  • Darnioji juoda
  • Darnioji judra
  • Daunioji judra
  • Daugnioji judra
  • Daunioji jautra
  • Daunioji jaudra
  • Durnoji judra
  • Durnoji jaudra
  • Dugnioji judra
  • Dunioji juda
  • Durnus judumas
  • Judrusis darnumas
  • Judrusis durnumas
  • Judrusis daunumas
  • Judrioji darna
  • Judrioji dauna
  • Judioji durna
  • Judusis durnumas
  • Juodoji dugna
  • Juodrioji durna
  • Juodasis dugnumas
  • Jebasis dugne

Kalbą tyrinėjantiems specialistams kyla didžiausias klausimas - iš kur valdininkų dokumentuose atsirado absurdiškas ir beprasmiškas žodis "judumas", kurio prasmės niekas negali rišliai nupasakoti. Visgi bandymai atsekti to žodžio kilmę rodo, kad jis tik apytiksliai apie 2005 metus imtas naudoti kalbant apie transportą, tačiau praktiškai iškart junginyje su žodžiu "darnus", reiškiančiu kokią tai mistinę darną. Iki tol žodis "judumas" kelerius vartotas gerokai kita, migracijos prasme. Galimai žodžio atsiradimas, ypač transporto kontekste, gali būti susijęs su elementaria rašybos klaida, padaryta kažkuriuose dokumentuose, o paskui išplitusia, kaip naujadaras.