Išėjimo schema

Išėjimo schema - vienas iš finansinio sukčiavimo būdų, dažnai pasitaikantis kartu su visokiomis piramidinėmis schemomis, o taip pat su visokiomis kitomis investicinėmis schemomis.

Išėjimo schemos esmė - turėti kokį nors, visiškai nesvarbu kiek legalų, nelegalų, pelningą ar nepelningą biznį, kuris (svarbu) tam tikru momentu atrodytų pelningas ir vertas pinigų. Tame pinigų vertame etape šūdinas biznis yra parduodamas kokiems nors investuotojams, šiuos įtikinant, kad viskas yra tvarkoje. Taigi, sukčius pelningai išeina iš biznio (dėl to tai ir vadinama išėjimo schema), o paskui paaiškėja, kad viskas yra tiesiog koks nors šūdas.

Pats išėjimas gali varijuoti nuo beveik legaliai atrodančio šūdinos įmonės akcijų pardavimo kokiam nors pakabintam verslininkui iki daug sunkesnių schemų, kur maždaug apie pardavimo momentą iš įmonės į kokias nors kitas savo sąskaitas išvedami įmonės pinigai, permetamos sutartys su klientais, perduodamas turtas ir taip toliau, staigiai išvagiant įmonę taip, kad joje išvis nieko neliktų. Visas išvogimas irgi gali būti apiforminamas taip, kad atrodytų praktiškai legaliai.

Kai kuriais atvejais būna ir tikslingos viso sukčių biznio įsukimo schemos - taip vadinamas pump and dump, kurių esmė - greitai pripumpuoti kokį nors verslą ar investiciją svetimais pinigais, o paskui išdumpinti pinigus savo reikmėms.

Nors Vakarų pasaulyje išėjimo schemos yra laikomos klasikiniu finansinio sukčiavimo ir apgavysčių atveju, Lietuvoje teisėsauga sunkokai gaudosi finansinio sukčiavimo schemose, tad panašūs apgavysčių atvejai būna sunkiai įrodomi.