Eliza

Eliza - toksai jei ir ne pirmasis, tai vienas iš pirmų ever čatbotų, sukurtas dar 1966 metais ir dirbęs ant kažkokio tai IBM gamybos mainfreimo, buvusio MIT institute. Programą sukūrė anoksai Joseph Weizenbaum, kuris tiesiog parašė kelis variantus algoritmų, pagal kuriuos programa, naudodama generatyvinę gramatiką, išskaido žmogaus parašytus sakinius ir iš jų sugeneruoja naujus sakinius - t.y., klausimus, kuriais pratęsia pokalbį.

Dabartinis Eliza variantas, atkurtas C plus plus kalba, su visais komentarais, formatavimu, tuščiomis eilutėmis ir išvis viskuo, atkurtas iš kažkokių tai priešistorinių sorcų, užima vos apie 94 eilutes teksto. Jei visokius nereikalingus formatavimus ir komentarus išmest, viską sutraukt iki to, kas tikrai turi prasmę, tai gautųsi matyt apie 50 eilučių ilgio programa. Štai vat jums ir dirbtinis intelektas.

Eliza botas pagarsėjo, kaip vienas iš pirmų, jei ne pirmas atvejis, kai kompiuterinė programa buvo žmonių identifikuojama kaip tikras Dirbtinis intelektas - t.y., protingai mąstantis padaras. Absoliučios daugumos žmonių vertinimais, Eliza buvo žmogus, o ne botas, o daugelis žmonių negalėdavo patikėti, kad čia programa, netgi kai jiems tai būdavo pasakoma.

Visa Eliza programos esmė buvo paremta generatyvine gramatika, kuri labai gerai pritaikoma anglų kalbai. Pagal tokią gramatiką galima identifikuoti sakinio pobūdį, o tada nustatyti, kuris žodis sakinyje kokią funkciją atlieka - t.y., kur yra veiksnys, kur yra tarinys, o kur yra papildinys. Nustačius tokias žodžių funkcijas, vėlgi galima labai lengvai sugeneruoti naujus sakinius (klausimus), kuriuose būtų panaudoti šie žodžiai. Iš tokių generuotų sakinių atrodo, kad botas suprato tavo mintį, kurią jam parašei, o tada tau atrašė kokį tai prasmingą atsakymą, nors realiai tai botas tiesiog ištraukė paskirą žodį ir įkišo jį į randomu parinktą klausimo šabloną.

Žodžiu, Eliza botas buvo labai labai paprastas, galima sakyti kad netgi ganėtinai bukas, tačiau veikė kuo geriausiai ir dauguma žmonių ant jo kuo gražiausiai pasimaudavo.

Čia dar reikia pridėti, kad toksai generavimas labai lengvai įgyvendinamas anglų kalboje, nes toji priskiriama analitinėms kalboms - turinčioms aiškią žodžių poziciją sakinyje. Tuo tarpu lietuvių kalboje, kuri yra viena iš ryškiausių sintetinių kalbų, toks žodžio pozicijos nustatymas pasidaro neįmanomas (nebent turi pilną kalbos žodyną - bet ir tai ne visada). Taigi, padaryti lietuviško Eliza boto analogo nesigauna.