Blue velvet

Blue velvet - gan pagarsėjęs 1985 metų David Lynch filmas, vienas iš ryškesnių neo-noir filmų, kokie yra sukurti. Teoriškai - kriminalinė drama, bet praktiškai tai primena ir Alfred Hitchcock kūrybą, ir kartu su ta biškį jau besireiškiančia Lynch būdinga filmų eigos schizofrenija, nuo kurios žiūrovui pasidaro biškį irgi kažkaip nesava.

Filmas žinomas ne tik tuo, kad tapo vienu iš filmų, po kurių Lynch pradėtas garbinti kaip realus kinematografo genijus, bet dar ir tuo, kad tapo tam tikru kūrybiniu prykvelu prieš Twin Peaks serialą. Nors siužetiškai šie filmai ir nėra susiję, bet abiejuose figūruoja tas pats Kyle MacLachlan savo pagrindiniame vaidmenyje, su Laura Dern kaip savo meile, ir abiejuose yra beprotis žmogžudys, turintis seksualinių nukvaišimų, ir abiejuose prikišta nepaprastai geros muzikos, ir dar keistoko žaidimo tarp foninių įvykių ir esminės siužeto eigos.

Aišku, visą istoriją čia galim atpasakoti, bet neatpasakosim. Gal tiktai tiek pasakysim, kad viskas filme baigėsi gerai ir gražiai ir laimingai, nors per visą filmą David Lynch ir tampo nervus žiūrovui, vis augindamas įtampą iki biškelį tarpais net kiek užpisančio lygmens. Kitą vertus, jis tą puikiai kompensuoja jausmingomis meilės ir švelnumo scenomis, kurios vėlgi puikiai kompensuojamos smurtu, kurios vėlgi kompensuojamos nenormalia bepročio maniako apsprendžiama įvykių eiga. O visą tą apjungia nuostabi muzika.

Vertinimas pagal Pipcinema

Čia štai jums bendras vertinimas pagal Pipcinema:

• Istorija: - 5/5 - pavydėtinai geras kriminalinis siužetas, su netiesine ir ne per daug prognozuojama, bet kartu labai tikroviška eiga
• Vietovė/efektai: - 5/5 - nors gal kiek per tamsiai filmuota, bet šiaip tai puikus David Lynch estetinis skonis, menas yra menas
• Režisūra: - 5/5 - eiga netiesinė, o tegul ir užveikia perteklinė įtampa, bet tą tyčia Lynch ir daro
• Vaidyba: - 5/5 - kuo puikiausi aktoriai, o esminiai herojai tiesiog nerealiai geri

Nors filmas ir netraukia iki tos kategorijos, kur virš bet kokių vertinimų, jis visgi yra gana netoli tų superfilmų, kuriuos verta pažiūrėti kiekvienam, ir gal ir ne vieną kartą.