Besąmonė

Besąmonė - tai giliausias psichikos sluoksnis pagal Sigmund Freud, kuris kadaise savo ankstyvoje teorijoje psichiką išskirstė į tokias tris dalis, kaip sąmonė, pasąmonė ir besąmonė. Ankstyvoje teorijoje toji besąmonė turėjo reikšti tą nervų sistemos veiklos dalį, kuri tiesiog fiziologinė, refleksų lygio - pvz., kaip kvėpavimas, maisto rijimas, kosulys, žarnyno peristaltika, širdies plakimas ar kitos reakcijos, kurios lyg ir irgi su psichika susijusios ir veikiančios lyg ir kaip psichinės, tačiau tokio žemo, fiziologinio lygmens, kad apie jų sąmoningą susidarymą ar valdymą nelabai gali būti ir kalbos.

Vėlesniais laikais Sigmund Freud nusprendė, kad daugelio šitų teorijų anuomet, XIXa. pabaigoje mokslas ištirti niekaip negali, tai neverta ten ir gilintis.

Taigi, kiek vėliau jis teoriją modifikavo - taręs, kad pasąmonė kažkur giliai pereina į tokį lygmenį, kuris yra visvien nepasiekiamas analizei ir supratimui, o tame lygmenyje sąmoningas supratimas neegzistuoja. Taigi, šitaip besąmone buvo pervadintas tasai pats giliausias pasąmonės lygmuo, kuriame slypi įgimtos reakcijos.

Gi tuo pačiu pati pasąmonė buvo išskirstyta į dvi zonas - viršutinę, pavadintą priešsąmone, kuri pagal poreikį ar kiek sunkiau, bet yra pasiekiama mūsų sąmonei, ir giluminę, kurios taip jau pasiekti nepavyksta. Tai toji giluminė ir pradėta vadinti vėlgi besąmone.

Tai paskui dėl šito terminų prasmių kaitaliojimo Freudo teorija gerokai susivėlė ir pridarė nemažai neaiškumų, dėl kurių jį iki šiolei daugelis keikia.