BDAR

BDAR, arba dar vadinamas kaip GDPR arba Bendrasis Duomenų Apsaugos Reglamentas - vienas didžiulis aktas, skirtas asmens duomenims apsaugoti nuo visokių spamerių, žulikų ir kitų veikėjų, kurie prisirenka kontaktų, o paskui užknisinėja žmones, siųsdami spamą ar išvis manipuliuodami.

Nors ir geras pagal savo tikslą, BDAR tapo monstrišku reguliavimu, kurio nebūna net ketvirtadaliu perskaitę visokie įmonėse ir įstaigose dirbantys asmens duomenų apsaugos specialistai, kurie darosi vis labiau visiems privalomi. Šitas reguliavimas toksai didelis ir nykus, kad nebent koks nors antžmogis teįstengtų jį perskaityti daugmaž nuosekliai, bet netgi ir antžmogiui teužtektų atminties nebent kokiam penktadaliui to, kas parašyta, atsiminti.

Bendrai tai reguliavimas susideda iš dviejų dalių - pirmoje, esminėje - yra itin daug teksto, ir ten sudėstyti visi reguliavimo principai, tikslai ir pavyzdžiai - kas yra gerai, o kas blogai, žodžiu - tokia iš anksto paruošta naudojimo praktika, pagal kurią, pvz., sakoma, kad negalima drausti asmens duomenų rinkti žiniasklaidai arba kad negalima to riboti tada, kai reikia tirti nusikaltimus ar dar kažką svarbaus daryti, arba pvz., kad BDAR niekaip nedraudžia asmenims (ne įmonėms) turėti kitų asmenų duomenis savo reikmėms ir tais duomenimis dalintis. Dar vienas pavyzdys - kad visokių biurokratų, viešųjų asmenų, valdininkų ir politikų duomenys, susiję su darbu ar politine veikla - visai nėra niekaip saugomi ir turi būti skelbiami.

Gi antroje dalyje, kuri yra daug mažesnė ir lengviau perskaitoma, yra gan sausai ir ne visada suprantamai suvaryti tie reguliavimai.

Bendrai imant, dažniausiai BDAR taikomas su labai paprastu tikslu - kad koks nors biurokratas, absurdiškai besidangstydamas reglamentais ir asmens duomenimis, atsisakytų duomenis teikti apie ką nors, kur nei jokių asmenų, nei jokio ribojančios reglamento nėra. Pvz., biurokratai gali atsisakinėti pateikti savo įstaigos veiklos duomenis, dangstydamiesi tuo, kad esą jiems neleidžia BDAR, nors ten jokių asmens duomenų nėra anei pėdsako.

Bendrai imant, jei tik koks nors biurokratas pasako žodį "BDAR", tai trim atvejais iš keturių galima pasakyti, kad jis bando išsisukti nuo informacijos pateikimo, o kartu meluoja, o kartu yra apsišikėlis, nes turi dėl ko bijoti ir nevykdo savo darbo, ir kartu yra bukas kaip girta beždžionė, nes nieko gudresnio nesugalvoja, kaip tik pasakot šūdus apie tai, ko pats nesupranta.

Tai pavyzdžiui, žurnalistai jau seniai atkalę - jei koks biuroktatas taip pasakė - tai reikia išsyk apie tai skelbti per žiniasklaidą, kartu paaiškinant visiems, ką tokio tas biurokratas slepia ir dar paminėt kokias nors vadovaujančias įstaigas, tai tada įstaigų viduje pakyla skandalai ir toks biurokratas gauna į galvą.

Žodžiu, brangūs biurokratai, nesidangstykit tais BDAR, nes pagal absurdišką BDAR paminėjimą išsyk visi atpažįsta realius nuobezdas.