Ačiū

Prašom. O jei rimtais, tai labai keistas žodis, tas „ačiū“, jugi negana to, kad skamba, kaip čiaudėsys, tai dar ir baigiasi kažkodėl U ilgąja, ko nei vienas kitas žodis lietuvių kalboje nedaro. Rašyti „Ačių“ irgi negalėsi, nes VLKK iškart iškaršios subinę, bei pati galūnė kels klausimų tipo „o, tai koks tada vardininkas? Ačius, ačia?“. Be nosinių ir ilgųjų irgi negalima, nors, pagal logiką, visi šiaip ar taip trumpina paskutiniąją raidę, todėl, jei remtis tarimu, galėtų būt ir „Ačiu“. Taip ir gaunasi šiokia tokia anomalija kalboje, kuri kitaip tokią galūnę skaitytų klaida.