Piktybinis neuroleptinis sindromas

Neuroleptinis maligninis sindromas arba piktybinis neuroleptinis sindromas - tokia ganėtinai greita ir sparčiai progresuojanti medicininės kilmės intoksikacija neuroleptikais, galimai alerginės kilmės, susijęs su dopamino arba histamino receptorių blokavimu.

Patogenezė ir simptomatika

Tikslus neuroleptinio maligninio sindromo priežastingumas nėra žinomas. Nustatyta, kad visi neuroleptikai, ypačiai stiprūs, kaipo aminazinas, haloperidolis, flufenazinas, bet ir visi kiti, įskaitant ir tokius, kaip prochlorperazinas, prometazinas, prometazinas, klozapinas, risperidonas ir t.t., veikia termoreguliacijos centrą smegenyse. Vartojant neuroleptikus dėl šių priežasčių linkusi padidėti kūno temperatūra, tačiau kai kuriais atvejais temperatūros padidėjimas gali tapti kritišku, hipertermija gali pasiekti iki 42 laipsnių ar netgi daugiau, kartu su kitais būdingais požymiais - rigidiškumu, seilėtekiu, šlapimo ir išmatų nelaikymu, prakaitavimas, etc..

Kadangi simptomatika išsivysto ne išsyk, o dažniausiai per dvi paras ar daugiau, taip pat ši simptomatika nėra specifinė, o būdinga ir įprastam neuroleptikų vartojimui didelėmis dozėmis, būdingas pavėluotas sindromo identifikavimas. Pilnai išsivysčius sindromo požymiams, šis dažniau gali būti identifikuojamas, kaip katalepsija su persiklojančiu gripu ar pan..

Pagrindinės sindromo metu pasireiškiančios komplikacijos - inkstų, kepenų, plaučių pažeidimai, kurie ir sukelia pagrindinę grėsmę gyvybei. Visiems atvejams būdingas smegenų pažeidimas, tačiau psichikos ligonių atveju jis nagrinėjamas, kaip reikšmės neturintis faktorius.

Gydymas ir diagnostika

Kaip neuroleptinį malignatinį sindromą galima įtarti bet kurį karščiavimą, esant neuroleptikų vartojimui. Netgi tais atvejais, kai karščiavimas yra sukeltas kitų ligų, neuroleptikams būdingas poveikis termoreguliaciniam centrui karščiavimą sustiprina ir gali privesti iki kritinio, kuriam kilus, prasideda smegenų pažeidimai su būdingomis pasekmėmis. Gydymas pagrindinai nutraukiant neuroleptikų vartojimą, taikant dopamino agonistus, antipiretikai, dideliais kiekiais - skysčiai, ant kūno dedamas ledas, dirbtinė plaučių ventiliacija, negerėjant simptomatikai - elektrokonvulsinė terapija, galutinę diagnozę padeda nustatyti skrodimas.